Ši paroda – tai dar vienas Maskvos žingsnis siekiant papasakoti pasauliui tai, ką ji vadina „tikrąja istorija“, kuri skiriasi nuo to, ką kai kurie Rusijos apžvalgininkai vadina „perdėtai neigiamu Rusijos nušvietimu Vakarų žiniasklaidoje“.
Pastaraisiais metais Rusija pradėjo rodyti tarptautinius anglų ir arabų naujienų kanalus, vadovavo tarptautiniams ekonomikos forumams ir diskusijų klubams, finansavo užsienio laikraščių priedus ir net pasisamdė kelias Vakarų valstybių viešųjų ryšių agentūras.
Didelė tarptautinė ryšių su visuomene agentūra „Ketchum“ buvo pasamdyta dar 2006 m. siekiant padėti Rusijai „pakeisti pasaulio nuomonę“ apie save prieš ir per tais metais vykusį G8 viršūnių susitikimą. Po viršūnių susitikimo Maskva teigė, kad pagrindinis viešųjų ryšių kampanijos tikslas buvo „užtikrinti, kad viršūnių susitikimo dalyviams ir stebėtojams bei žiniasklaidai būtų plačiai iškomunikuotas Rusijos atvirumas, prieinamumas ir skaidrumas“.
Kremliaus atvirumas per šį susitikimą ir jo kilnus atsakas į neseniai įvykusią Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą, žinoma, išsiuntė į užsieninį pozityvius ženklus. Tačiau ekspertai vieningai sutaria, kad norint pakeisti Rusijos įvaizdį, prireiks daug daugiau nei kelių viešųjų ryšių žingsnių, nepaisant kokie geri ir brangūs jie būtų. „Pakeisti tarptautinėje erdvėje susiformavusį įvaizdį prireikia kelių kartų. Be to, valstybėms reikia labai daug kantrybės, jei jos išties pasiryžusios tai pasiekti“, – BBC sakė politikos patarėjas Simonas Anholtas.
Konfliktiška valstybė
Rusijos politikos ekspertas ir Sankt Peterburgo universiteto profesorius Dmitrijus Gavra tiki, kad Rusijos įvaizdį sugadino tiek istoriškai „neigiamos konstantos“, tiek kai kurios pastarųjų metų tendencijos.
Anot jo, tarp svarbiausių Rusijos pareigūnų padarytų „įvaizdžio klaidų“ yra institucinių ir struktūrinių reformų trūkumas šalyje ir neseni Rusijos mėginimai sugrįžti į pasaulinės konkurencijos geopolitikoje sistemą.
Ši paroda – tai dar vienas Maskvos žingsnis siekiant papasakoti pasauliui tai, ką ji vadina „tikrąja istorija“, kuri skiriasi nuo to, ką kai kurie Rusijos apžvalgininkai vadina „perdėtai neigiamu Rusijos nušvietimu Vakarų žiniasklaidoje“.Šios aplinkybės, pasak D.Gavros, buvo sujungtos su įprastiniu Rusijos, kaip šalies, pasižyminčios antivakarietišku požiūriu, visuomet pasiryžusios išplėsti savo teritoriją ir pozicionuojančios save kaip misionierės kovose su kaimyninėmis valstybėmis ir likusiu pasauliu, suvokimu.
Pavyzdžiui, kivirčus su Ukraina ir Baltarusija dėl dujų daugelis rusų suvokė kaip grynai ekonominius ginčus, tačiau Vakarų valstybėse oponentai juos interpretavo kaip Rusijos siekius pasinaudoti dujomis kaip geopolitiniu ginklu.
Pasak S.Anholto, viena iš pagrindinių Rusijos problemų – labai nedidelis „neformalių šalies ambasadorių“ pasaulyje skaičius. Tokių kaip, pavyzdžiui, pasaulinių, vartotojams puikiai pažįstamų prekės ženklų ar tarptautinės žiniasklaidos asmenybių, kuriuos žmonės mėgsta ir sieja su Rusija. Šalis taip pat nepasižymi ir plačiu turizmo profiliu. „Dažnai atrodo, kad Rusijos verslas ir politiniai veikėjai tampa žinomi tarptautiniu lygmeniu dėl negiamų priežasčių, – sakė S.Anholtas. Vienintelės tarptautinėje žiniasklaidoje pasakojamos istorijos apie Rusiją susijusios su konfliktais ir nestabilumu“.
Vidinis požiūris
D.Gavra taip pat pažymėjo, kad neįmanoma atskirti vidinio ir išorinio Rusijos įvaizdžio. Biurokratija, korupcija ir didžiulė takoskyra tarp šalies turtingųjų bei vargšų, žemas valstybės institucijų prestižas, policijos santykiai su šalies gyventojais – visa tai sukuria neigiamą šalies įvaizdį net tarp pačių rusų.
„Kai kurie, savo atostogas svetur praleidžiantys rusai net nenori pripažinti esantys iš Rusijos ir bando kalbėti užsienio kalbomis“, – teigė profesorius.
Teigiami žingsniai
Ekspertai sutaria, kad tik dideli pokyčiai Rusijos politikoje ir jos santykiuose su likusiu pasauliu, galėtų pamažu pataisyti šalies įvaizdį. Tačiau klausimas, ar Maskva yra pasiruošusi įgyvendinti šiuos ilgalaikius pokyčius ir neapleisti jų jei keistųsi situacija šalies viduje.
Kremliaus retorika pastaruosius dešimt metų ant kojų sukėlė Vakarų valstybes, kurios į Maskvą žvelgė kaip į itin nedraugišką privačiam verslui. Tačiau D.Gavra tiki, kad „daugeliui Rusijos pareigūnų teisingi sprendimai yra tie, kurie yra efektyvūs“. Profesorius pažymėjo, kad kadais būti „kietai“ valstybei buvo efektyvu, tačiau situacija pasikeitė.
„Mes jau matome svarbių pokyčių srityse, kurios yra svarbios Rusijos partneriams Vakaruose“, – pažymi D.Gavra. Tarp šių pokyčių – nauja antikorupcinė iniciatyva, nauji elgesio modeliai su įtariamais korupcija asmenimis ir didesnė laisvė internete.
Visa tai tam tikra prasme šalyje įvedė „elektroninę demokratiją“, kurioje verslininkai didelę dalį savo verslo gali vystyti internete, taip išvengdami stovėjimo eilėse ir kontakto su korupcija apraizgyta biurokratija. „Visa tai Rusijos įvaizdžiui turės daug geresnę įtaką nei dešimt ekonomikos forumų“, – įsitikinęs profesorius.
Savo ruožtu S.Anholtas pridūrė: „Ką Rusija galėtų padaryti, kad taptų mėgiama? Yra paprastas klausimas. Vienintelis prasmingas klausimas yra: „Ką Rusija gali padaryti, kad taptų svarbi?“.
