Vis dėlto dieną prieš šias demonstracijas dar daugiau moterų susibūrė toje pačioje vietoje, beveik visos nuo galvos iki kojų pasislėpusios po nikabais, norėdamos pasmerkti įstatymo projektą kaip antiislamiškų, Vakarų šalių vertybių įvedimą, rašo „The Economist“.
Reikia pripažinti, kad arabų šalių moterys žengė didžiulį žingsnį nuo tada, kai prieš šimtmetį buvo iškeltas jų teisių klausimas. Moterų išsilavinimas, pavyzdžiui, kadaise buvo faktiškai neįsivaizduojamas. Šiandien net ir tokioje konservatyvioje musulmonų valstybėje kaip Saudo Arabija, du trečdaliai universitetų studentų yra moterys. Vis dėlto iš 134 pasaulyje egzistuojančių pasaulio valstybių, visos 14 arabų šalių pagal moterų išsilavinimą, sveikatą, aktyvumą versle ir politikoje, yra tik paskutiniame sąrašo 30–uke.
Viena kitai prieštaraujančios demonstracijos Jemeno sostinėje iliustruoja svarbų arabų valstybių atsilikimo moterų teisių srityje, aspektą. Čia gan dažnai moterų tobulėjimui ir progresui kliudė ne tik neišsilavinę šovinistai vyrai ir konservatyvūs dvasininkai, bet ir jos pačios.
Sąlyginai liberaliame ir turtingame Kuveite, pavyzdžiui, moterims suteikta teisė balsuoti prieš penkerius metus, o pirmąsias vietas šalies parlamente jos gavo praėjusiais metais. Tačiau kol nusigavo iki čia, reformistai turėjo įveikti ne tik daugybės moterų apatiją, bet ir giliai įsišaknijusį jų priešiškumą.
Sirijoje politinės diskriminacijos lyčių atžvilgiu nėra. Tačiau pastaruoju metu tarp moterų vėl itin populiarūs šydai ir dievobaimingumas.
Egipto moterys, dar 1920 m. kovojusios už tai, kad joms būtų leista atsisakyti šydų, o teisę balsuoti įgijusios 1956 m., nuo to laiko padarė labai mažą progresą. Didžioji dalis jų pirmenybę teikia tradicinei išvaizdai. 2009 m. atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausta 15 tūkst. Egipto jaunuolių, rezultatai rodo, kad 67 proc. moterų teigia manančios, kad vyras turi teisę mušti savo žmoną, jei ji kalbasi su kitu vyru.
