Visą šią savaitę Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerče, vyksta metinis BMTG susitikimas. Jis greičiausiai suteiks galimybę kitoms valstybėms išsiaiškinti, ką tiksliai Kinija siūlo Pakistanui. „Pastarosiomis savaitėmis Pekinas patyrė vis didėjantį spaudimą. Manau, kad kinai artimiausiu metu paskelbs pareiškimą, kuriame išdėstys savo intencijas“, – įsitikinęs branduolinės energijos ekspertas Markas Hibbsas.
Jo nuomone, šiuo metu didelio konflikto tikėtis nereikia, nes kol kas BMTG dar nenusprendė, kaip ketina spręsti susiklosčiusią padėtį. Tačiau diplomatinio karo linija jau brėžiama. Daugelis minėtos organizacijos narių mielai išvengtų vos prieš porą metų įgytos patirties pasikartojimo, kai 2008 m. JAV, kurią palaikė kelios kitos svarbios pasaulio valstybės, „prastūmė“ specialią išimtį BMTG, leidusią parduoti civilinę branduolię technologiją Indijai.
Ši išimtis, nepaisant to, kad Indija niekada nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) ir turi aktyvią branduolinių ginklų programą, buvo pasmerkta valstybių ginkluotės kontrolės gynėjų.
Tai tapo pagrindu ir apkaltinti BMTG dvigubais standartais. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas netruko pasinaudoti šia proga, garsiai priminęs, kad jo šaliai parduoti branduolinę technologiją atsisakyta, nors Teheranas net neturi branduolinių ginklų. Tuo tarpu Vašingtono draugei – Indijai – buvo suteiktas specialus pasiūlymas, nors ši šalis ir turėjo branduolinę bombą.
Jei tiek Indija, tiek Pakistanas gaus išimtis, tuomet kitas eilėje neabejotinai bus Izraelis. Tai B.Obamos administracijai taptų tikra dilema, kuri turėtų rimtų pasekmių visuose Artimuosiuose Rytuose.Branduolinės ginkluotės platinimo ekspertas Markas Fitzpatrickas teigia manąs, kad JAV–Indijos sandėris sukūrė „pavojingą precedentą“. „Tai sustiprino kaltinimus naudojantis dvigubais standartais“, – sakė M.Fitzpatrickas.
Net ir M.Hibbsas, tikintis, kad JAV–Indijos susitarimas turėjo „gilią strateginę logiką“, teigia, kad „problema buvo tai, kaip Vašingtonas šį žingsnį pateikė“.
Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento George'o W.Busho administracija, pasak M.Hibbso, ingoravo „ginklų platinimo klausimą“. Jo įsitikinimu, Vašingtonas turėjo būti daug griežtesnis, gaudamas nuolaidų iš Indijos.
Pekino pasirinkimas
Dabar Indijos išimtis kabo tarsi šešėlis virš BMTG. Tačiau organizacija negali priimti jokio sprendimo, kol Kinija neatskleis savo kortų. Taigi ką darys Pekinas? M.Hibbsas tiki, kad Kinija turi tris pasirinkimus:
- sekti JAV–Indijos pavyzdžiu ir bandyti pasiekti, kad jos norui parduoti Pakistanui branduolinę technologiją būtų padaryta išimtis;
- bandyti įtikinti, kad du papildomi reaktoriai yra dalis pradinio susitarimo, pagal kurį Pakistanui 2004 m. jau buvo parduoti du reaktoriai. Tai Kinija padarė dar nebūdama BMTG narė;
- tiesiog ingoruoti BMTG nuostatas ir parduoti Pakistanui numatytą prekę.
Išimtinės teisės suteikimas parduoti Pakistanui reaktorius, o panašu, kad Baracko Obamos administracija siekia įtikinti Pekiną pasiekti būtent tai, organizacijoje įvestų chaosą.
Noras gauti vadinamąsias „senelio teises“, t. y. pripažinimą, kad naujų dviejų reaktorių pardavimas tėra pirminio susitarimo įgyvendinimas, gali būti vertesnis, tačiau nepatogus. M.Hibbsas įsitikinęs, kad yra dokumentinių įrodymų, išduodančių, jog pradiniame susitarime Kinija neturėjo jokių intencijų po kurių laiko Pakistanui parduoti dar du reaktorius.
Minėtos organizacijos nuostatų nesilaikymas sukurtų pavojingą precedentą. Kinija siekia tapti svarbia civilinės branduolinės energijos pramonės žaidėja. Šalis turi didžiulę vidaus branduolinės energijos programą ir dar ambincingesnius šios energijos pardavimo užsienio valstybėms, planus.
Kinijos atsiradimą pasaulio scenoje nulėmė ir jos noras žaisti pagal nustatytas tarptautines taisykles. BMTG nuostatų nesilaikymas pažeistų visą branduolinių ginklų neplatinimo tvarką.
Geopolitinės pasekmės
Labai svarbu bus tai, kaip B.Obamos administracija pasirinks išspręsti šį klausimą. „Iki šiol maniau, kad JAV ir Kinija susitarė dėl leidimo Pekinui judėti į priekį su reaktorių pardavimais. Tačiau dabar Jungtinės Valstijos kelia klausimų“, – sakė M.Fitzpatrickas.
Kai kurie politikos analitikai svarsto, ar JAV, kaip daugelis kitų BMTG narių, gali teikti pirmenybę šio klausimo užmiršimui. Panašu, kad tai neįvyks. Pats B.Obama gali būti spaudžiamas uždrausti bet kokį reaktorių pardavimą Pakistanui.
Pakistanas, kaip ir Indija, niekada nepasirašė NPT. Jis taip pat turi nedidelį branduolinį arsenalą. Negana to, ginklų platinimo ekspertai pažymi, kad Pakistanas praeityje ne sykį pardavė branduolinę technologiją ir know–how trečiosioms šalims.
Jei tiek Indija, tiek Pakistanas gaus išimtis, tuomet kitas eilėje neabejotinai bus Izraelis. Tai B.Obamos administracijai taptų tikra dilema, kuri turėtų rimtų pasekmių visuose Artimuosiuose Rytuose. Taigi šis klausimas yra ne tik Indijos ir Pakistano ar jau ir taip gan įtemptų Vašingtono–Pekino santykių klausimas. Kinijos parduoti branduoliniai reaktoriai Pakistanui gali turėti daug didesnę tarptautinę įtaką.
