Savaitraštis „Time“ pateikia keisčiausių pasaulio paslapčių dešimtuką, su pirmomis penkiomis paslaptimis susipažinsite čia.
6. JAV planas nužudyti Fidelį Castro. Tai, kad norėdamos atsikratyti gyvenimą gadinančio Kubos diktatoriaus F.Castro Jungtinės Valstijos buvo sumąsčiusios daugybę šyptelėti priverčiančių scenarijų, jau seniai ne paslaptis. Skaičiuojama, kad vien 1960–1965 metais buvo sukurti aštuoni tokie scenarijai. Pasak 1967 metais paruoštos ir po 36 metų išslaptintos ataskaitos, CŽV šiam tikslui pasiekti buvo numačiusi įvairiausių būdų: cigarus, užterštą orą, apnuodytas tabletes, grybelį, nuodų švirkštą. Jungtinių Valstijų slaptosios tarnybos darbuotojai net buvo sumąstę, kaip pakenkti diktatoriaus įvaizdžiui jo nenužudant. Buvo sumanyta į F.Castro batus pripilti talio druskų. Tikėtasi, kad dėl to diktatoriui nuslinks barzda.
Tačiau viena iš CŽV idėjų pranoksta visas kitas. Tai planas nužudyti F.Castro su jūrų kriaukle. Kubos diktatorius buvo nardymo fanatikas tad JAV žvalgybos agentams gimė idėja toje vietoje, kurioje F.Castro dažnai nardydavo, padėti ypač gražią jūrų kriauklę. Agentai tikėjosi, kad diktatorius neatsispirs jos išskirtinumui ir norės ją paimti. O tai padarius... Bum! – bus detonuotas sprogmuo. Tuometis CŽV Kubos operacijų departamento vadovas Desmondas Fitzgeraldas buvo taip užsidegęs įgyvendinti šią idėją, kad net nusipirko dvi knygas apie Karibų jūros moliuskus. Tačiau vėliau detalizavus šį planą nutarta kad jis nepraktiškas.
7. Julios Child žvalgyba. 2008 metų rupgjūtį Jungtinių Valstijų nacionalinis archyvas paviešino dešimtis tūkstančių puslapių informacijos apie CŽV pirmtakės Strateginių tyrimų valdybos darbuotojus. Paaiškėjo, kad tarp buvusių slaptosios tarnybos agentų – Julia McWilliams, būsimosi Julia Child.
Pasak 1967 metais paruoštos ir po 36 metų išslaptintos ataskaitos, CŽV šiam tikslui pasiekti buvo numačiusi įvairiausių būdų: cigarus, užterštą orą, apnuodytas tabletes, grybelį, nuodų švirkštą.J.Child visiems daug geriau pažįstama kaip garsi Amerikos virėja, rašytoja ir televizijos laidų vedėja, supažindinusi amerikiečius su prancūzų virtuve. Nors teigiama, kad šios moters darbas slaptojoje tarnyboje nebuvo paslaptis, išslaptinus dokumentus daug daugiau žmonių sužinojo apie garsios virėjos tarnybą Antrajame pasauliniame kare.
8. Terminalo „Grand Central“ slaptieji kambariai. Kiekvieną dieną Niujorko terminale „Grand Central“ prasilenkia šimtai tūkstančių žmonių. Dar daugiau jų valgo šios stoties restoranuose ir gurkšnoja kokteilius jos baruose. Tačiau „Grand Central“ terminale esančius du slaptus kambarius matė vos keletas žmonių.
Devintame aukšte po žeme čia įrengtas bunkeris M-42. Teigiama, kad per Antrąjį pasaulinį karą šį bunkerį saugojo sargai, kuriems buvo duotas nurodymas nušauti visus įtartinus asmenis, mat buvo baimintasi sabotažo – stoties traukiniai buvo naudojami šalies kariams išvežti iš Niujorko ir parvežti atgal į šį miestą.
„Grand Central“ yra ir bėgiai Nr. 61. Jie buvo įrengti turtingiems keliautojams, atvykstantiems privačiais traukiniais. Čia buvo įrengtas ir krovininis liftas, leidęs pakilti tiesiai į viešbučio „Waldorf–Astoria“ garažą. Dažniausiai šiais bėgiais naudodavosi prezidentas Delano Rooseveltas, dėl poliomielito vaikščiojęs su ortopediniais įtaisais ant kojų, ramentais ar invalido vežimėlyje ir nenorėjęs to atskleisti visuomenei. Privačiame D.Roosevelto traukinyje buvo įrengta speciali vieta jo „Pierce-Arrow“ limuzinui. Taigi iš savo namų Niujorke D.Rooseveltas būdavo nuvežamas į Manhataną, traukinyje įsėsdavo į savo limuziną, juo įvažiuodavo į krovininį liftą ir pakildavo tiesiai į viešbučio garažą. Slaptas įėjimas leisdavo JAV prezidentui paslėpti nuo visuomenės savo negalėjimą vaikščioti.
9. Johno Lennono klausymasis. J.Lennonas, be abejonės, buvo ryški asmenybė. Buvęs grupės „The Beatles“ narys protestavo prieš karą, pasisakė už taiką ir vieną sykį parašė dainą pavadinimu „Aš esu jūrų vėplys“. Nenuostabu, kad FTB prieš 1972 metų Nacionalinę respublikonų konvenciją įrašė J.Lennoną į stebimų žmonių sąrašą (pareigūnai baiminosi, kad atlikėjas sutrikdys šią konvenciją), sustabdė jo vizos galiojimą ir pradėjo deportacijos procedūrą. Per 1972 metų prezidento rinkimus FTB stebėjo J.Lennono pasirodymus per televiziją ir koncertus. J.Lennonas nedarė nieko įtartino, taigi FTB baigė savo tyrimą praėjus mėnesiui po prezidento Richardo Nixono perrinkimo.
Po J.Lennono nužudymo 1980-aisiais, istorikas Jonas Weineris 14 metų kovojo teisiniu būdu, norėdamas priversti FTB paviešinti surinktą informaciją apie J.Lennoną. Galiausiai istorikas laimėjo. Visi atradimai užfiksuoti 2006 metų dokumentiniame filme „JAV prieš Johną“.
10. Grigorijaus Potiomkino kaimai. G.Potiomkinas buvo 18 amžiaus generolas fedmaršalas, Taurijos šviesiausiasis kunigaikštis. Pasakojama, esą 1783 metais surengęs Jakaterinai II kelionę į užimtą kraštą, jis taip norėjo sužavėti ir pakelti nuotaiką imperatorienei, kad kelionės maršrute įkūrė butaforinių kaimų. Pastatė muliažų, o prie jų – išsipuošusių baudžiauninkų, kurie linksmai sveikino pravažiuojančią Rusijos imperatorienę. Taip atsirado terminas „Potiomkino kaimai“, sakomas, kai norima pabrėžti apgaulę.
Naujais istoriniais darbais įrodyta, kad šis pasakojimas iš dalies yra klaidinantis, tačiau legenda apie „Potiomkino kaimus“ prigijo visame pasaulyje.
