Spalvingasis festivalis Indijoje, kurį švenčia hinduizmo bei sikhizmo išpažintojai, vyksta kalendorinio pavasario pradžioje, per pilnatį. Viename iš indų kalendorių ši šventė laikoma Naujaisiais metais.
Šio festivalio tradicijos siekia dar Senovės Indijos laikus. „Holi“ šventė laikoma vienu seniausių arijų festivaliu (arijai – antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą šiaurinėje Indostano dalyje apsigyvenę klajokliai iš Vidurinės Azijos, – red.past.).
Tuomet „Holi“ festivalis buvo rengiamas siekiant atšvęsti gerą metų derlių ir žemės derlingumą. Šio festivalio kilmę apipynę net kelios legendos. Vienoje jų „Holi“ šventė siejama su meilės dievu Kamadeva, todėl šis festivalis turi ir tam tikrų saturnalijos bruožų.
Tačiau populiariausia legenda nurodo, kad „Holi“ šventė reprezentuoja Holikos pasiaukojimą, kuri šią dieną susidegino ant laužo.
Pirmąją „Holi“ festivalio dieną sudeginama didžiulė baidyklė ant laužo, kuri simbolizuoja susideginusią Holiką arba meilės dievą Kamadevą, antrąją šventės dieną indai pradeda linksmintis apibarstydami vieni kitus įvairiaspalviais dažais (milteliais, skysčiais, dažnai ir purvu), kai kuriuose regionuose šios šventės metu imituojamos kovos tarp vyrų ir moterų.
