Tarp tūkstantmečio vystymosi tikslų – iki minėtos datos perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, užtikrinti, kad visi pasaulio vaikai turėtų galimybę lankyti mokyklą, sumažinti mirčių gimdymo metu skaičių trimis ketvirtadaliais, vaikų mirtingumą – dviem trečdaliais, perpus sumažinti pasaulio gyventojų, neturinčių švaraus vandens, skaičių, taip pat sustabdyti ŽIV ir AIDS pandemiją.
Kaip pastebi BBC, skurdo mastas pasaulyje per praėjusį dešimtmetį sumažėjo, tačiau progresas šioje srityje labai netolygus. Todėl, anot daugybės apžvalgininkų, vargu ar pasaulio valstybėms pavyks iki numatytos datos įgyvendinti ambicingus tikslus.
Tiesa, vienas iš jų – perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių – jau yra beveik pasiektas. Didžiąja dalimi dėl stipraus Kinijos ir Indijos ekonomikos augimo. Vis dėlto įgyvendinti kitus tikslus, pavyzdžiui, padidinti sveikatos apsaugos ir švietimo pasiekiamumą, pagalbėti motinoms ir vaikams, sekėsi daug sunkiau.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Pasaulį kamuojantis skurdas |
Sėkmės istorijos
Daugelis valstybių galėtų papasakoti savo sėkmės istoriją. Pavyzdžiui, Afrikos ūkininkai per pastarąjį dešimtmetį tapo didžiulės naudos, gaunamos iš sėklų ir trąšų subsidijų, liudininkais. Tokia intervencija Malaviui padėjo bado kamuojamos valstybės 2005 metais tapti šalimi, turinčia derliaus pasėlių perteklių.
Tačiau yra ir daugybė nesėkmių. Pasaulį kankinančio bado lygmuo nuo laiko, kai buvo iškelti minėti JT tūkstantmečio tikslai, padidėjo. Dabar nuo bado kenčia bemaž 1 mlrd. Žemės gyventojų. Tuo tarpu gimdymo metu mirštančių moterų skaičius kasmet vis dar siekia šimtus tūkstančių; tad siekis šį mirtingumą sumažinti trimis ketvirtadaliais kol kas atrodo sunkiai įgyvendinamas.
Viena iš nesėkmės priežasčių – turtingiausios pasaulio šalys nesugebėjo įgyvendinti savo įsipareigojimo paaukoti 0,7 proc. BNP.
Iš vadinamųjų Didžiojo aštuoneto valstybių Jungtinė Karalystė labdarai atiduoda daugiausia – 0,5 proc. BNP, Italija mažiausiai – 0,15 proc. BNP. Jungtinės Valstijos šioje srityje nedaug lenkia Italiją – galingiausia pasaulio valstybė labdarai skiria 0,2 proc. BNP.
G–8 valstybių klubui taip pat nepavyko ištesėti pažado Afrikai: iki 2010 metų padvigubinti šiam žemynui skiriamos paramos. Šis pažadas buvo duotas 2005-aisiais per Škotijoje vykusį viršūnių susitikimą. Valstybės tvirtina, kad taip atsitiko dėl pasaulio finansų krizės.
Vis dėlto JT generalinio sekretoriaus Ban Ki–moono patarėjas Jeffrey Sachsas pabrėžia, kad nuo savo pažadų galingiausios pasaulio valstybės buvo atitrūkusios dar prieš finansų krizę. „Galima teigti, kad į šį procesą nuo pat jo pradžios nebuvo žiūrima rimtai“, – BBC sakė jis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Pasaulį kamuojantis skurdas |
Praktiniai žingsniai
Be to, profesorius J.Sachsas pabrėžia, kad suteikiama parama galėtų būti išnaudojama daug efektyviau. Esą turtingos valstybės yra linkusios visą dėmesį sutelkti į savo projektus, o ne skirti savo pinigus tarptautiniams fondams ir taip prisidėti prie įvairių programų, skirtų besivystančioms valstybėms, įgyvendinimo. Būtent toks modelis, pasak J.Sachso, iki šiol pasiteisino kaip sėkmingas.
Savo ruožtu valstybės donorės tokį teiginį atremia savo argumentu, esą besivystančios valstybės ne visada yra efektyvios partnerės dėl jose įsikerojusios korupcijos ir prasto valdymo.
Kita nesėkmių, įgyvendinant tūkstantmečio tikslus, priežastis – mergaičių ir moterų padėtis daugelyje besivystančių valstybių. Čia jos neretai engiamos. Humanitarinės pagalbos darbuotojai pabrėžia, kad kol moterų statusas šiose šalyse nepasikeis, jokių didelių pokyčių tikėtis neverta.
