„Po prastai sužaistų pusfinalio rungtynių grįžome ir pasakėme, kad nepadarėme darbo. Šiandien paskutinės rungtynės, tokį kelią nuėjome... Žaidėme iš visų jėgų. Laimėjome dėl tikėjimo ir komandinio žaidimo“, – kalbėjo T.Klimavičius.
– Gal keisite šukuoseną po tokios pergalės?
– Ne, nesikirpsiu.
– Kas vyksta drabužinėje?
– Vyksta rūbinės griovimo darbai. Šiaip esame laimingi, emocijos, bet ką mes padarėme, suprasime po metų kitų ar kai baigsime karjerą.
– Ką sakė treneris po pergalės?
– Padėkojo už darbą, kad tikėjome juo ir už medalį.
– Atvirai ar tikėjote, kad galite užlipti ant prizininkų pakylos prieš pasaulio čempionatą?
– Prieš pasaulio čempionatą net negalvojau apie vietą. Norėjosi gerai pasirodyti. Esu pirmą kartą rinktinėje. O kai pradėjome laimėti sunkiai tas rungtynes, pradėjau galvoti, kodėl gi ne? Galime laimėti. Visi draugiški, vieni kitus palaiko. Jeigu išbrauksime pusfinalio rungtynes, galėjome ir iki finalo taip nueiti.
– Geriau, kad su serbais žaidėte dėl trečios vietos, o ne su turkais?
– Garsiai nesakiau, bet tyliai visi galvojo, kad su turkais ir jų sirgaliais būtų buvę sunkiau.
– Serbai tarsi pritrūko kovotojo dvasios?
– Aš juos suprantu. Jie pusfinalyje gavo skaudų smūgį – pralaimėjo paskutinėmis sekundėmis. Tai susidėjo. Negali sakyti, kad jie bloga komanda ar lengvai laimėjome. Mes turėjome daugiau laiko pailsėti, o tai į čempionato pabaigą labai svarbu.
– Kas toliau?
– Grįšime, nusiprausime, eisime pamiegoti... Galėsime apžiūrėti Stambulą (juokiasi).
