Andriaus Bielskio WSOP blogas: žaidimas tarp žvaigždžių 5000 dolerių įpirkos turnyre

Nelabai buvo didelių naujienų. Turnyrai sekėsi gana prastai, todėl ir didelio ūpo rašyti nebuvo. Bet, kadangi vis gaunu klausimų iš Lietuvos kur aš dingau, tai aš čia – sugrįžtu su naujausiais įspūdžiais.

Per tą laiką nesėkmingai sužaidžiau keletą turnyrų, kuriuose vis krisdavau ankstyvose stadijose, todėl ir nuotaika nebuvo pati geriausia. Kiti lietuviai irgi galėjo „pasigirti“ tik „badbeatais“ ir nusivylimais. Nieko nepadarysi – variacija pokeryje yra didžiulė, nors ir žaisdami jaučiame pranašumą. Svarbiausia išlaikyti šviežią galvą ir pozityvų nusiteikimą.

Tokiomis mintimis su Aleksu (red. past.: Aleksandras Rusinovas) kėlėmės ir trečiadienį, kai aš ėjau žaisti vieno iš pagrindinių savo planuotų turnyrų – 5000 dolerių įpirkos 8-Max (red. past.: aštuonviečių stalų) turnyro. Turnyro struktūra gili, kas yra paranku mano žaidimo stiliui, todėl iš šito turnyro tikėjausi daug. Atėjus prie stalo paaiškėjo, kad paprasta nebus – stalas buvo ypatingai sunkus, net Kristijonas (red. past.:  Kristijonas Andrulis) priėjęs, paguodė, kad „jo, su burtais tau ne kažką“. Startavau su tokiomis žvaigždėmis kaip Darrenas Eliasas, Manigas Loeseris, Farazas Jaka ir keletu EPT bei EPT „High Roller“ turnyrų reguliarių žaidėjų, kurie gal ir neturi labai didelių laimėjimų ir jų pavardės nėra labai žinomos pokeryje, bet jų žaidžiami turnyrai ir rezultatai rodo, kad jie nėra atsitiktiniai tokiame turnyre. Paskui prie stalo atkėlė ir Andoni Larrabe (praeitų metų WSOP pagrindinio turnyro finalininką), ir Cordą Garcia, kuris jau pasižymėjo pokerio istorijoje kaip didžiausio visų laikų turnyro „The Colossus“ laimėtojas, ir Brianą Hastingsą, kurio atskirai pristatinėt irgi nereikia. Žodžiu, tai buvo aukščiausio kalibro žaidėjai ir jų pokerio žaidimo lygis irgi buvo ekstra klasės.

Sedėjau ramiai ir stengiausi nesivelti į bereikalingus karus su jais, nes stale pakartotiniai permušimai užlipdavo iki penkto lygio ir paskui parodydavo dviakę. Kažkuriuo metu pasidvigubinau F. Jakos pagalba, kai mano AK atsilaikė prieš jo AT. Ir prieš dienos pabaigą turėjau visai neblogus šansus su geru žetonų kiekiu pereiti į antrą dieną. Deja, bet prasileidau labai nemalonų padalinimą, kai UTG atidarė banką ir iš vidurinės pozicijos vienintelis silpnas stalo žaidėjas sustūmė visus savo 18 privalomųjų statymų. Aš radau damas ir atsakęs išėjau prieš QT. Flopas vertėsi saugus – 865, turne pasirodęs valetas privertė sunerimti, o riveryje 9 buvo tiesiog į paširdžius.

Na, bet nieko nepadarysi – prieš dienos pabaigą laimėjau keletą bankų ir į antrą dieną išėjau su 44500. Aleksas irgi pateko į „Venetian“ kazino turnyro antrą dieną, todėl ir kitą dieną ėjome su ypatingu nusiteikimu. Aleksas iškart ėmesi reikalo ir po keleto pasidvigubinimų turėjo labai gerą žetonų kiekį, kol labai svarbioje rankoje pralošė su karaliais prieš tūzus. Na, bet žaidimas gerėja, nukeliauta toli, todėl tas nuteikia optimistiškai ir kitiems startams.

Mano diena prasidėjo ypatingai gerai. Nors prie stalo ir vėl buvo superžvaigždžių kaip Kevenas Stammenas ar Shawnas Buchananas, bet bendrai stalas atrodė neblogai. Jau pirmoje rankoje su AK atlaikiau prieš AQ ir pridėjau 35 tūkstančius. Tada dar keletas sėkmingų rankų ir pasiekiu 150 tūkst. žetonų kiekį. Perkėlė prie naujo stalo, kuris irgi nebuvo paprastas – čia sėdėjo Danas O'Brienas, Ismaelis Bojangas, Graysonas Ramage, Sergi Raixachas (internete žaidžia „srxakgirona“ slapyvardžiu), o paskui dar ir Mohsinas Charania prisijungė. Na, bet pavyko laikytis tame pačiame lygyje, kol nepralaimėjau rankos su KQ prieš AK ant KT5 flopo, kai oponentas tik atsakė, o ne permušė prieš flopą. Bet, galėjau pralaimėti daug daugiau, jei pats nebūčiau sužaidęs pasyviai, o oponentas nebūtų įjungęs stabdžių. Taip po truputį ir keliavome link piniginių prizų. Likus keliems žaidėjams iki pinigų vienas iš agresyvių stalo žaidėjų Michaelas Kamranas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai jo karaliai atsitrenkė į I. Bojango tūzus (red. past.: likus 58 žaidėjams, kai 56 prizininkai). Beje, flope atsivertė ir tūzas, ir karalius. Kas dar labiau netikėta, tai, kad likęs su 12 privalomųjų statymų jis iškart kitoje rankoje su damomis atsitrenkė į M. Charanios karalius. Bet Fortūna jam šypsojosi ir flope pasirodžiusi dama išgelbėjo turnyrą. Beje, jis pateko ir tarp 23 žaidėjų, pasiekusių 3 dieną.

Sprogo burbulas kartu iškritus dviems žaidėjams. Džiaugiausi pasiekęs pirmą tikslą, bet jokių atsipalaidavimo ženklų nebuvo matyti. Nebuvo net plojimų, kas paprastai būna pasiekus piniginius prizus. Tai suprantama, nes likę vien profesionalai, kurie žiūri tik į viršutines pozicijas. Mane vėl perkėlė prie kito stalo. Čia sutikau Dominiką Nitzsche, Galeną Hallą, Griffiną Bengerį, Marką Radoją, o paskui kritus keliems žaidėjams čia buvo perkelti Paulas Volpe, Sorelis Mizzi ir tas pas „srxakgirona“. Žodžiu, visas pokerio elitas vienoje vietoje. Bet dauguma jų po truputį krito, o aš vis laikiausi (red. past.: šypsosi).

Vienu metu laimėjęs sustūmimą su KQ prieš AT ir dar keletą padalinimų iš eilės pakilau iki 320 tūkstančių, kas tuo metu buvo turnyro vidurkis. Paskui vėl sekė tuščia atkarpa, nes visiškai negavau kortų, o pabandžius vieną kartą lengvą „4betą“, gavau „5betą“ ir teko išsimesti, nors buvau labai arti „6bet“ sustūmimo, nes atrodė, kad oponentas atsižaidinėja. Na, bet jei 20 valandų žaidžiau super disciplinuotai ir tas veikė, tai darysiu tai ir toliau.

Po truputį krito žaidėjai, kilo privalomieji statymai ir mano žetonai tirpo. Galų gale liko 3 stalai. Susodinus prie jų liko maždaug 30 minučių iki dienos pabaigos. Naujas stalas, kaip įprasta, nebuvo lengvas. Na, bet tokioje stadijoje lengvų stalų nebebūna. Pavyko pasidvigubinti, kai visiems nusimetus žaidėjas mažojo privalomojo statymo pozicijoje į mane sustūmė viską, o aš radau dešimtakes. Laimėjau prieš 67, nors flopas ir vertėsi J54. Taigi patekau į trečią dieną kartu su kitais 22 žaidėjais.

Po turnyro jaučiausi labai pavargęs, nes maratonas tikrai neblogas – kasdien vien žaidimo po 10 valandų, plius prisideda pertraukos, tad realiai viskas užtrunka maždaug 13 valandų. Kelios tokios dienos iš eilės yra jau visai rimtas iššūkis. Na, bet tam ir ruošiausi, to čia ir atvažiavau (red. past.: šypsosi).

Dar įdomus dalykas – M. Radoja prie mūsų stalo žaidė smarkiai apsinuodijęs. Buvo gaila į jį žiūrėti, kai žaidė su maišeliu rankose, vis pasitraukdamas nuo stalo atsisveikinti su skrandžio turiniu. Pats atsimenu iš Dovilio koks blogas jausmas žaisti sergant, o čia jam turėjo būti dar sunkiau.

O šiaip gyvenimas Las Vegase nesustoja – atsisveikinom su viena lietuvių kompanija, bet vakar atskrido Arūnas Sapitavičius („BalticMoose“), taip pat ankščiau jau atvyko ir Dominykas Karmazinas. Tad lietuvių gretos nemažėja. Visi susidomėję krepšiniu ir net turnyrų metu būtina būna įjungti NBA finalai.

Kol mes žaidėme savo turnyrą pagrindinėje arenoje vyko 1500 dolerių įpirkos turnyro finalinė kova, kurioje žaidė ir Jasono Mercierio mergina Natasha Barbour. Jos palaikymas buvo fantastiškas ir, po eilės pasidvigubinimų, ji pasiekė finalinę dvikovą, kurioje pralošė Benjaminui Zamani. Pastarasis įrodinėja, kad pokeris vis tik yra įgūdžių žaidimas – tai jo antras finalinis stalas per seriją ir prieš tai buvusiame 1500 dolerių įpirkos „Shootout“ turnyre jis liko antras. Fantastišką palaikymą turėjo ir gerai pokerio pasaulyje žinomas Samas Greenwoodas, kuris vakar iškovojo apyrankę 1000 dolerių įpirkos turnyre.

Na, o aš tikiuosi patekti į finalinį stalą ir jame turėti ne ką mažesnį palaikymą irgi (red. past.: šypsosi). Pavarom!

SVARBI INFORMACIJA: Andriui Bielskiui po sėkmingos trečios turnyro dienos pavyko prasibrauti iki fiinalinio stalo. Jo transliaciją nuo 23:00 Lietuvos laiku rasite mūsų „Facebook“ paskyroje, o taip pat skaitykite trečios priešfinalinės dienos apžvalgą.

Norite pirmieji sužinoti svarbiausias pokerio pasaulio naujienas? Prisijunkite prie mūsų socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ – „15min Pokeris“ ir @Pokeris15min