Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šarūnas Gustainis: Vilniuje pinigų nėra? Taigi yra!

Užduosiu jums mįslę – kas bankrutuodamas vis tiek gali sau leisti už kanceliarines prekes permokėti 20-30 proc.?
Šarūnas Gustainis, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą Žirmūnuose ir Santariškėse
Šarūnas Gustainis

Atspėjot? Tai nuolat apie pinigų stoką kalbanti sostinės savivaldybė, kartu su dauguma savivaldybei priklausančių įmonių. Pastarosios dar yra kankinamos Vilniaus valdančiųjų nemokšiškumo, intrigų ir persipinančių interesų, o blogiausia – serga kartu su sostine ir toliau grimzta į skolas.

Pradėkime nuo pradžių. Štai 2013 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizavo centralizuotą kanceliarinių prekių konkursą, pagal kurį visos (!) savivaldybės įstaigos turėjo pirkti popierių, rašymo priemones, aplankus dokumentams ir kitas biuro prekes iš vieno tiekėjo. Kad suprastumėte, apie kokį įstaigų skaičių kalbame, įvardinsiu – 311, o bendra šio centralizuoto pirkimo suma siekė apie 2,9–3,5 mln. eurų (10–12 mln. litų).

Įprastai centralizuoti pirkimai yra rengiami tam, kad užsakant didesnį kiekį prekių, būtų galima jas gauti mažesne kaina ir taip sutaupyti biudžeto lėšų. Tai būtų daugiau nei logiška skolų turinčiam Vilniaus miestui.

Vis dėlto nesunku numanyti, šis konkursas nebuvo vykdomas skaidriai – iš konkurse dalyvavusių trijų tiekėjų dėl menkaverčių netikslumų buvo eliminuoti du. Tas man labai primena Vilniaus miesto savivaldybės konkursus miesto šviesoforų sistemos priežiūrai, kur konkurse dalyvauja trys dalyviai, bet netrukus jame lieka tik vienas.

Dar prieš šį konkursą skolų krečiama Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad tokiu būdu sutaupys apie 5-10 proc., tačiau taupymas virto išlaidavimu. Mano jau anksčiau minėtas 20-30 proc. prekių brangimas nėra iš piršto laužtas – konkursą laimėjęs tiekėjas „Office System“ neužtikrina žemiausių kainų, kuo ir yra grindžiami viešieji pirkimai.

Paskaičiuokime. Pavyzdžiui, pagal kanceliarinių prekių pirkimo sutartis, už standartinę biuro popieriaus pakuotę po šio konkurso sostinės savivaldybė ir jai priklausančios įmonės sutarė mokėti 5,43 euro (18,76 lito), kai parduotuvėje tokia pati pakuotė kainuoja 3,5-4 eurus (12-14 litų)! Už paprastą voką sutarta mokėti 0,07 euro (0,25 lito), nors tai yra apie 3 kartus brangiau nei įprasta voko kaina. Reikia dar pavyzdžių? Štai 100 vnt. A5 formato įmaučių dokumentams konkursą laimėjęs tiekėjas įkainoja 4,02 euro (13,88 lito), A4 formato įmaučių kaina – 3,68 eur (12,71 lito), nors, kaip netikėta, parduotuvėje ši kaina yra apie 2-3 kartus mažesnė! Segtuvų kainos nuo 2,68 eur (9,26 litų) iki 3,50 eur (12,10 litų), tai yra 2-3 kartus brangiau nei parduotuvėje.

Jei būtume šio tiekėjo atstovai, sakytume – tai normalu. Bet dabar tegalime ištarti – minčių kyla įvairių.

Daugelis savivaldybių įstaigų darbuotojų regi šias realybės neatitinkančias kainas. Kalbu apie mokyklas, darželius, ligonines ir kitas įstaigas. Tačiau nelieka kitos išeities – jos yra įpareigotos pirkti reikiamas priemones darbui iš vieno laimėjusio tiekėjo.

Visgi tuo pačiu šių įstaigų vadovai pripažįsta, kad rengdami konkursus patys, net ir gerokai mažesnio mąsto, tas pačias prekes galėtų įsigyti ženkliai pigiau.

Štai viena sostinės lopšelio-darželio, kuriame ugdoma daugiau nei 170 vaikų, atstovė teigė, kad nevykdo sutartyje su tiekėju numatytų sąlygų, nes kitu atveju įstaigos biudžete neliktų lėšų kitiems svarbiems darbams. Toks darželis per metus kanceliarinės prekėms išleidžia apie 1500 eurų (5000 litų).

Negalime neatsižvelgti ir į faktą, kad dar prieš konkursą savivaldybė rengė visų įstaigų apklausą, kuri atskleidė, kokios kanceliarinės ir higienos priemonės perkamos, kokios sumos šioms prekės išleidžiamos. Galbūt kažkas šį konkursą globojo dar šio net nepaskelbus?

Nekyla abejonių, kad tai yra tikrų tikriausias biudžeto ir valstybės lėšų švaistymas. O kas yra biudžeto pinigai? Tai juk mokesčių mokėtojų pinigai, nes Valstybė pinigų neturi, tik per dažnai tas pamirštama.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra nagrinėjusi šį pirkimą, tačiau savivaldybei trūksta ryžto priimant sprendimus, neaiškios pirkimo sąlygos vykdomos ir toliau, savivaldybės įstaigų atstovų skundai – negirdimi, o permokant už elementariausias biuro prekes – švaistomi pinigai. Tik vis reikalaujama didesnių dotacijų iš centrinio biudžeto sakant, kad Vilniaus miestas nepajėgus išsilaikyti.

O man, atrodo, kad pasiraitojus rankoves teks pasidarbuoti iš peties. O tada viskas bus gerai.

„Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio kandidato Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 Šarūno Gustainio politinės kampanijos sąskaitos“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?