– Ką jums pačiam reiškia Žaliakalnis? – paklausėme D. Večerskio.
– Žaliakalnis man pirmiausiai yra mano aplinka. Nors dažnai „aplinką“ suprantame kaip kažką, kas nėra su mumis susiję, bet iš tiesų, kaip pastebėjo vienas ispanų filosofas – „aš esu aš ir mano aplinkybės“. Tad Žaliakalnis ir yra ta artimoji mano aplinka, kuri tiesiogine prasme yra mano paties dalis. Jis yra mano šeimos, giminės identiteto dalis. Mano vaikai yra ketvirtoji karta, kuri auga Žaliakalnyje.
– Kiekvienas lietuvis, paprašytas apibūdinti tikrą kaunietį, tai nesunkiai padarytų. Kaip galėtumėte apibūdinti tikrą žaliakalnietį?
– Tiesa sakant, beveik esu įsitikinęs, kad paprašius apibūdinti tokius savaime suprantamus dalykus, nutinka taip, kad tai, kas atrodo savaime aišku, tampa sunkiai paaiškinama. Jauti „tai“, bet žodžiais išsakant skamba arba banaliai, arba kvailokai. Bet bandyti reikia. Žaliakalnietį, t. y. ir save, apibūdinčiau kaip gamtos vaiką mieste. Šioje unikalioje erdvėje susilieja miestas su visa savo struktūra, gyventojų savęs suvokimui svarbia istorija ir gamta.
– Kokias svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria Žaliakalnio gyventojai savo kasdienybėje, galėtumėte išskirti?
– Žaliakalnio gyventojų kasdienybės problemos didžiąja dalimi tapačios daugelio kauniečių problemoms – gatvių būklė, sunykę šaligatviai, sena infrastruktūra ir t.t. Bet visa tai sutvarkoma. Ir anksčiau ar vėliau, neabejoju, vis tiek tai bus padaryta.
Mano galva, didžiausia problema, net tragedija, kad Žaliakalnyje, o ir kituose Kauno miesto rajonuose, nyksta tai, kas niekada nebebus atstatyta. Tiesiog akyse negrįžtamai nyksta medinis Kaunas!
Mano galva, didžiausia problema, net tragedija, kad Žaliakalnyje, o ir kituose Kauno miesto rajonuose, nyksta tai, kas niekada nebebus atstatyta. Tiesiog akyse negrįžtamai nyksta medinis Kaunas!
Gal dabar kai kas ir nesuvokia to kaip problemos, bet dar po dešimties metų bus susivokta, kad pranyko dalis Kauno istorijos, tapatybės.
Ir, tiesą sakant, aš negaliu suprasti, kaip šitaip galima nebranginti savo istorijos, savo miesto. Nerandu kito žodžio, nes iki šiol nė viena Kauną valdžiusi valdžia neatrado noro ir gebėjimų spręsti šitą klausimą.
Visko tikrai nepavyks išsaugoti (ne visi medinukai ir yra vertingi), bet jei miestas neišsaugos pačių vertingiausių, būsime kalti visi.
Būtina kuo skubiau imtis konkrečių priemonių. Jei tapčiau Tarybos nariu, šį darbą asmeniškai laikyčiau prioritetiniu. Reikalinga ne moralinė, o tiesioginė parama tų namų savininkams, matant visuomeninį interesą toje paramoje.
Tiesą sakant, ir Kauno „aukso amžiaus“ palikimas – modernizmo architektūra, kuria taip norime ir privalome (!) didžiuotis, taip pat gali būti neskoningai sudarkyta naujais antstatais bei intarpais. Pavyzdžiui, V. Putvinskio gatvėje šiuo metu atliekami statybos darbai man kelia didelių abejonių. Vargu ar šitaip turėtų būti tvarkomasi su UNESCO saugojimo vertu paveldu.
Turime didžiulį turtą – medinukus, modernistinę architektūrą, fortų sistemą – tačiau ką padarėme, kad visa tai išsaugotume ir įtrauktume į miesto gyvenimą?
Turime didžiulį turtą – medinukus, modernistinę architektūrą, fortų sistemą, žaliuosius plotus, upes miesto centre – tačiau paklauskime savęs, ką per 25 nepriklausomybės metus miestas padarė, kad visa tai išsaugotų ar tinkamai įtrauktų į miesto gyvenimą?
Tikriausiai esame pirminiame etape, kada imta susivokti, koks unikalus iš tiesų yra mūsų miestas ir kas yra jo unikalumo elementai.
Tačiau visi darbai dar tik laukia ir niekas kitas jų už mus nepadarys. Aš asmeniškai ir mūsų „Vieningo Kauno“ komanda tam skirs visą savo energiją.
– Ar turite Žaliakalnio ateities viziją? Ar galėtum ją trumpai nupasakoti?
Dar pora metų, pora vėtrų ir Ąžuolyną su ąžuolais sies tik prisiminimai ir pavadinimas
– Žaliakalnis jau turi viską, ko reikia jo unikalumui ir savitumui. Tiesiog jis yra nugyventas ir apleistas.
Be jau minėtų medinukų ar architektūrinio modernizmo perlų problematikos, galime pažvelgti kad ir į Ąžuolyną.
Būkime atviri – padėtis apgailėtina. Kalbu net ne apie laisvalaikio infrastruktūrą, Dainų slėnį, bet pirmiausia apie patį želdyną. Dar pora metų, pora vėtrų ir Ąžuolyną su ąžuolais sies tik prisiminimai ir pavadinimas. Tinkamai neprižiūrint ir neatsodinant ąžuolų, Ąžuolynas tampa menkaverčių medžių parkeliu. Reikia tiesiog noro, valios ir šeimininkiškumo. Dabar, deja, nematyti nė vieno iš šių dalykų.
– Kauno miesto taryba Žaliakalnį kartu su Aleksotu patvirtino kaip rajoną, kuriam pagal integruotos teritorijos investicinę URBAN programą 2014–2020 m. bus skirta didelė ES parama. Kaip galėtumėte įvertinti šiuos planus?
– Šią žinią sutikau su ypatingu džiaugsmu. Viliuosi, kad visiems kauniečiams brangus Žaliakalnis atsinaujins ir pabus naujam gyvenimui. Kalbant abstrakčiai, blogiausia, ką galime už tas lėšas padaryti – panaudoti neefektyviai, prikurti perteklinės infrastruktūros, kurią reikės išlaikyti mažėjančiam ir senstančiam miestui.
Labai svarbu, kad Kaune pilietinė visuomenė šiuo momentu pademonstruotų ypatingą susitelkimą, kad šios miestui galimybes atveriančios lėšos netaptų „gardžiu kąsneliu“ partijoms
Kaunas pagaliau turės didesnę ES investiciją į miesto infrastruktūrą. Tai didžiulė galimybė mūsų miestui.
Labai svarbu, kad Kaune pilietinė visuomenė šiuo momentu pademonstruotų ypatingą susitelkimą ir aktyvumą, kad šios miestui galimybes atveriančios lėšos netaptų „gardžiu kąsneliu“ partijoms. Tam tikrus pavojaus ženklus jau matome.
Taip pat tikiuosi, kad Kauno žiniasklaida pademonstruos savo pilietiškumą ir prižiūrės vykstančius procesus ir viešins viską, kas kelia abejonių.
O kalbant labai konkrečiai, ypač norėčiau išskirti kelis numatomus objektus.
Pirmiausia, simbolinė Žaliakalnio erdvei labai svarbi vieta – Kauko laiptai ir baseinas prie Aukštaičių gatvės. Pats nepamenu, kaip jis anksčiau atrodė, bet mamos pasakojimuose tai buvo nuostabi, pilna gyvybės, laisvės simbolikos vieta.
Tikiu, kad sutvarkius šią vietą Kaunas turės erdvę, kuri galės lygiuotis į Romos, Barselonos ar Paryžiaus studentų nusėstus laiptus.
Kitas labai svarbus objektas – S.Dariaus ir S. Girėno stadionas, kuris yra avarinės būklės, nors galėtų tapti pagrindine vieta tarptautinėms futbolo ir lengvosios atletikos varžyboms Lietuvoje. Tad būtina panaudoti programos lėšas ir paversti stadioną moderniu sporto kompleksu bei sutvarkyti ir pritaikyti jo prieigas gyventojų poreikiams.
Na ir, be abejo, Neries krantinių, Ąžuolyno, dviračių takų infrastruktūros sutvarkymas, želdinių atnaujinimas atgaivins Žaliakalnį. Tikrai turime, dėl ko džiaugtis ir pasistengti, kad kiekvienas ES investuotas euras pasitarnautų miesto gerovei.
Dar vienas objektas, kurio reikalingumą akcentuoja „Vieningas Kaunas“, susijęs su tuo, kad Lietuvos sporto universiteto (LSU) Lengvosios atletikos maniežas nebepatenkina sporto bendruomenės poreikių. Todėl mes privalome siekti daugiafunkcio maniežo įrengimo Kauno mieste. Universiteto atstovai ir miesto sporto bendruomenė sutaria, kad geriausia vieta naujam maniežui – LSU priklausanti apšilimo aikštelė šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono. Gyventojų sveikas, aktyvus gyvenimo būdas yra vienas iš siekių, tad diskusiją dėl tokio projekto įgyvendinimo reikia pradėti nedelsiant.
Vieningo Kauno sąrašo numeris 18.
Donato Večerskio numeris sąraše – 13.
Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ rinkimų sąskaitos.
