Esi įsitempęs, nors nepatiri jokio akivaizdaus streso? Ir visa tai patiri ir išgyveni tik tu, bet ne tavo aplinka – jų netrikdo nei tavo manymu „ypač įkyri“ šviesa, nei „ypač garsus triukšmas“. Atvirkščiai, jie to net nepastebi ir mano, jog tu į viską perdėtai reaguoji?
Maždaug iki 20 procentų žmonių yra itin jautrūs ir tai neturi nieko bendro su išmoktais elgesio modeliais, nes didelis jautrumas yra paveldėtas.
Tu ne mimoza, tu – IJA (itin jautrus asmuo)
Penktadienį su vyru buvote Ikėjoje, o tau dar ir sekmadienį reikia ramybės ir poilsio nuo išorinio pasaulio – tu iki pirmadienio neišgali nė kojos kelti iš namų. Tavo vyras elgiasi atvirkščiai - „tempia“ iš namų į žmonių sambūrius, o, atsisakius, jis mano, kad tu tiesiog tingi ir ieškai priežasčių niekur neiti.
Nekeista, mat aplinkiniams suvokti kaip ir ką jaučia itin jautrus asmuo dažniausiai yra labai sudėtinga. Neretai itin jautrus asmuo gauna išlepusiojo bei perdedančiojo etiketę, kas leistų manyti, jog asmuo padidintą jautrumą sau „įsikalba“. Juk jam tereiktų įdėti tik šiek tiek daugiau valios pastangų ir tiesiog „į viską taip jautriai nereaguoti“.
Aplinkiniai, tarkim, sunkiai gali suprasti, jog itin jautriam asmeniui vizitas dideliame, triukšmingame, žmonių pilname prekybos centre gali tapti tikru išbandymu – mat turintys įgimtai itin jautrią nervų sistemą žmonės stiprokai reaguoja į aplinkos dirgiklius: šviesą, triukšmą, kvapus, temperatūrą, skonius, prisilietimus, spalvas, jie taip pat yra mažiau atsparūs stresui.
Beje, tu manai, kad tavo vyras „išsidirbinėja“ ir tiesiog nenori plauti indų, mat anot jo, karštas vanduo (kuris tau tėra vos drungnas) jam degina delnus ir jam atrodo, kad jo rankos tuoj sudegs? Nepaisant to, kad moterys apskritai yra jautresnės jas supančiam aplinkiniam pasauliui ar labiau linkusios į empatiją, itin jautriais asmenimis būna ne tik moterys, bet ir vyrai.