Benediktą griebiau iš karto – iš Tailando jis buvo grįžęs mažiau nei prieš savaitę, susitarėme susiskambinti šeštadienį. Taip nutinka retai. Kitą dieną Benediktas paprašė mano elektroninio pašto – atrodė, kad pradžia nieko gero nežadanti, baiminausi, kad prašys atsiųsti namų darbus, kad galėtų įvertinti, su kuo bendraus. Namų darbus atsiuntė jis.
Gautas laiškas vadinosi „Kelios mintys prieš pokalbį telefonu“. O jame istorija, kaip viskas prasidėjo. Jis pasakojo, kad kai rudenį po savo draugų vestuvių Ispanijoje nusprendė pakeliauti nuomotu automobiliu po Ispaniją ir Portugaliją, po savaitės pavargo nuo lagamino nešimo viena ranka, telefono laikymo kitoje, tuo pat metu galvojimo apie automobilio parkavimą. Prie „Airbnb“ apartamentų jis nusprendė, kad kitos savo kelionės metu jis šalį tyrinės labiau į gyli, o ne į plotį.
Rašė, kad jau nebėra turistas, kuris jaučia FOMO (apie tai vėliau), norėjo vakarais užsiimti „žmonių stebėjimu“ iš restorano, norėjo patikrinti, ar knygose rašomi faktai yra teisingi. Ar yra, vėlgi, teks paskaityti iki galo.
Taip jis išsinuomojo 45 kvadratų dydžio butelį viename geriausių rajonų už 65 eurus nakčiai. Butas buvo 30-ame aukšte, turėjo panoraminius langus į visą Bankoką ir į šalia stovintį vokiečių suprojektuotą aukščiausią Tailando 78 aukštų pastatą, kaip rašė Benediktas, kukliu pavadinimu „King Power“.
Išbandė čia vieną pigiausių ir įsimintiniausių pramogų kamščiuose – tai jų valdiškos „Uber“ versijos pavadinimu „Grab“ siūloma motociklininko paslauga. Kai atvažiuoja vaikinas su dvirate dažnai ganėtinai galinga transporto priemone, duoda tau šalmą, sėdiesi ant galo ir skrendi tarpuose tarp nesibaigiančių įvairiausių transporto priemonių.
Savaitę kelionės praleido vienas, vėliau dviem savaitėms atskrido jo mergina iš Brazilijos, atskrido verslo partneris iš Lietuvos. Kartu su juo dalyvavo vienoje didžiausių ir turbūt geriausių rinkodaros konferencijų pasaulyje „Affiliate World Asia“. O dabar – apie tai, ką suprasti verta kiekvienam.
