15min jau rašė apie Merkinės žydų istoriją. Bet kokia istorija be žmonių? Merkinės krašto muziejaus direktoriaus Mindaugo Černiausko ir muziejaus mokslinio darbuotojo Žygimanto Buržinsko nuomone, apie miestelį neįmanoma kalbėti nepaminint dviejų pavardžių.
„Įdomiausi, manau, yra du veikėjai – Harry Fischelis ir Elihu Stone’as. Lietuvoje mažai kas apie juos žino, tačiau šiems žmonėms paminklo reikia!
O Fischelis apskritai tuomet galėjo vadintis vienu turtingiausių ir įtakingiausių Niujorko žydų.
Stone’as yra tas asmuo, kuriam turime būti dėkingi už JAV Masačusetso valstijos išsakytą poziciją pripažinti Lietuvos valstybę 1919-aisiais. O Fischelis apskritai tuomet galėjo vadintis vienu turtingiausių ir įtakingiausių Niujorko žydų. Milijonierius verslininkas, filantropas, bet ir savų šaknų neapleidęs“, – sakė Ž.Buržinskas.
Apie Elihu Stone'ą skaitykite kitoje ciklo dalyje, o kol kas visą dėmesį sutelkime į Harry Fischelio asmenybę.
Rengiant publikaciją mums pavyko susisiekti ir su šio žmogaus proanūkiu – niujorkiečiu rabinu, uoliai puoselėjančiu giminės praeitį bei tęsiančiu iškilių pirmtakų pradėtus darbus.
Fischelio apsilankymai Merkinėje
Pasak M.Černiausko, daugiausia apie H.Fischelį galima sužinoti apie jį parašytoje knygoje „Harry Fischel, Pioneer of Jewish Philanthropy: Forty Years of Struggle for a Principle and the Years Beyond“ (liet. „Harry Fischelis – žydiškosios filantropijos pradininkas: keturiasdešimt kovos dėl principo metų ir vėlesni laikai“). Čia nemažai pasakojama apie 1923-ųjų H.Fischelio vizitą Merkinėje.
„Atskleidžiama, kada ir kaip verslininkas aplankė savo tėvų, palaidotų senosiose Merkinės žydų kapinėse, kapus. Ten netgi nusifotografavo. Toji nuotrauka taip pat įtraukta į leidinį“, – kalbėjo M.Černiauskas.
H.Fischelio tėvų antkapius senosiose kapinėse galima atrasti ir dabar. Nors laikas palikęs savo žymes, tačiau mintyse nesunku atkurti knygoje esančios nuotraukos vaizdinį.
Įtakos turėjo tėvų pavyzdys
Harry Fischelis gimė 1865-ųjų liepos 19-ąją Merkinėje, Anos ir Nachmano Fischelių šeimoje. Nors jų namus gaubė skurdas, Harry'o tėvus miestelėnų bendruomenė itin gerbė – šie pasižymėjo pavyzdiniu pamaldumu ir sąžiningumu.
Pats H.Fischelis autobiografinėje knygoje yra pastebėjęs, jog augdamas niekada nematė tėvų besibarančių, o daugiau nei šešiasdešimt jų bendro gyvenimo metų santuokoje laikė santarvės etalonu.
Iš pradžių Harry lankė vietinę mokyklą, kurioje įgytą išsilavinimą praturtindavo šeimoje ugdytu religiniu mokymu. Aukštesnio rango studijų teko atsisakyti tiek dėl sunkiai įkandamos mokslų kainos, tiek dėl su Šabo diena nesuderinamų užsiėmimų.
Visgi ilgainiui vaikinas pastebėjo, jog jam itin gerai sekasi braižyti, tad pradėjo svajoti apie architekto karjerą. Deja, ir vėl greit suprato, jog esamomis sąlygomis tai neįgyvendinama svajonė.
Ilgainiui vaikinas pastebėjo, jog jam itin gerai sekasi braižyti, tad pradėjo svajoti apie architekto karjerą.
Prisiklausęs žemiečių sėkmės istorijų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pats nusprendė išbandyti laimę manydamas, kad galbūt ten jam pavyktų pasiekti profesinių tikslų ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo – ką jis, beje, vėliau ir darys, skrupulingai siųsdamas dalį savo uždarbio tėvams.