„Kai susipažinau su būsimu vyru, – pasakoja Vida M., – jo visur laikraščiais ir žurnalais apkrautas butas man pasirodė keistas, tačiau jis labai įtikinamai man paaiškino, jog čia tėra laikinas dalykas, mat vyras kraustėsi iš vienos šalies į kitą, „pervežinėjo“ daiktus, todėl esą jie čia sukrauti tik iki tol, kol jis juos peržiūrės, surūšiuos ir išmes.“
Praėjus dvidešimčiai metų, šeimos bute laikraščių bei kitokių „vertingų“ daiktų nesumažėjo, atvirkščiai, šeimyniškiams dažniausiai tenka vaikščioti siauru praėjimu tarp dėžių ir laikraščių kalnų, siekiančių veik iki lubų, o vilties nebetekusi moteris tvarkosi skyrybų dokumentus.
Sakydama, jog ji nebesitiki, kad kažkas gali pasikeisti, moteris yra teisi – be psichologo ar psichoterapeuto pagalbos horderiai dažniausiai yra nepajėgūs pakeisti savo gyvenimo būdo, kuris, suprantama, paralyžiuoja bendrą šeimos gyvenimą, o su amžiumi šis sutrikimas tik stiprėja.
„Su ką tik gimusiu vaiku ant rankų į lovą lipdavau pasilypėjusi ant laikraščių krūvų – pirmasis mūsų bendras butas buvo nedidelis, o vyras dar nebuvo baigęs mokslų, todėl tų laikraščių, žurnalų, bukletų, metinių ataskaitų, reklamų šiukštu negalima buvo liesti – visi jie buvo „reikalingi“ jo moksliniam darbui. Po sunkaus gimdymo buvau labai nusilpusi, todėl tikrai neturėjau jėgų kovoti „su“ ar „prieš“ popierių krūvas“, – savo pasakojimą apie gyvenimą su patologiniu kaupiku tęsia moteris.
„Juk tikrai nesitikėjau, kad senų laikraščių krūvos padarys mano gyvenimą nepakenčiamą. Neatkreipiau dėmesio į tai, jog jo tėvas turėjo tą pačią maniją, o mano pačios tėvas, mokslininkas, irgi kaupė. Visa tai buvo paaiškinama „mokslu“, na, gal dar sunkia praeitimi, ir pateisinama, kodėl jiems taip sunku išmesti tai, kas nereikalinga“, – tęsė ji.
Kaupimo manija prasideda maždaug 11–15 gyvenimo metais ir su amžiumi tik stiprėja. Kadangi iki šiol šis sindromas yra per mažai mokslininkų ištyrinėtas, todėl neaišku, ar yra galimybės tokiam sutrikimui užkirsti kelią. Tačiau mokslininkai teigia, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp to, ar šeimoje vienas iš tėvų ar šeimos narių buvo kaupikas, ir vaiko, kuris gali tokiu tapti ateityje.
