Arnoldas kelia ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kodėl aktyvaus rezervo kariai vis dar nėra skiepijami nuo erkinio encefalito, nors praėjusiais metais nuskambėjęs atvejis apie savanorį, dėl įkandimo netekusį dalies nedarbingumo, palietė visą karių bendruomenę.
Vyras tikina paprastai mokymų laukiantis, mat jie yra pilni naujų patirčių, adrenalino, bet šis kartas – kartus kaip niekad.
„Labai labai gaila, kad taip vyksta. Nes toks vaizdas, kad kai žmogui kažko reikia, tai žmogus yra tokioje vietoje pastatytas... Tarkim, ką tik buvo kovidas. Pasakė valstybė, kad blogai, negalima – sėdėti namie ir visi sėdi ir klauso. Bet kai žmogus mato ateinančią grėsmę, valstybė savo interesų žiūri ir tiek. Jie nežiūri žmonių interesų, jų interesai, tai yra jų tiesa, o žmogus – jis nieko negali pasakyti, nieko negali padaryti“, – nuogąstauja ketvirtoje dešimtyje esantis vyriškis.
Jeigu kviečia jį, spėja – suvažiuos „visas pasaulis“
Arnoldas prieš gerus 15 metų buvo vienas pirmųjų per privalomąją karo tarnybą apmokytų artileristų. Todėl žino, kad aktyviame rezerve jis užima gana svarbią vietą.
„Mums buvo pasakyta: jūs būsit patys pirmiausi rezerviniai kariai, iškviečiami karo atveju“, – prisimena jis.
Tačiau šiemet pratybos jam kelia daugiau nerimo nei adrenalino. Gyvendamas Junginėje Karalystėje, šalyje, kur koronavirusas padarė daug žalos, Arnoldas klausia, kodėl pandemijos laikotarpiu yra organizuojami masiniai mokymai su 200 karių?
„Sugrįš iš visų Lietuvos kampelių. (...) Bus ir iš užsienio šalių, iš daugumos tikrai. Ir kadangi šiuo metu per televiziją visi bijosi, kad netgi fūristai, kurie iš Rusijos važiuoja, kad net neleisti jiems išlipti jiems iš mašinos, o čia, matai, susirinks iš viso pasaulio, atsiprašant, ir nieko tokio. Ir niekas tame blogo nemato“, – sako jis.
Tu neturi jokios žodžio teisės, visiškai nieko.
„Trūks plyš valstybei reikia būtent dabar. Kodėl tie mokymai negali būti nukelti ramesniam laikotarpiui, kada negrės pavojus sveikatai? (...)“, – klausia Londone gyvenantis vyras.
Arnoldas teigia domėjęsis, kokių atsargumo priemonių imsis organizatoriai, tačiau jokio konkretaus atsakymo esą nesulaukė.
„Nebuvo tikslaus atsakymo, kad darysim tą, tą ir tą. Ne. Buvo tik pasakyti, kad „na, aš manau“, „mano manymu, kad reikėtų autobuse važiuojant kartu užsidėti kaukę, toliau bus pamatuojama temperatūra“. Ir tiek. Nežinau nei kareivinių patalpų, kaip jos paruoštos. Žinau, kad dušai tikrai bendri, valgykla bendra, kambariuose gyvena nuo 10 iki 15 žmonių. Tas kontaktas tikrai bus“, – teigia vyriškis.
Kariui taip pat kyla klausimų, kodėl į pratybas kviečiami ir užsienyje, kur yra didelis susirgimų skaičius, gyvenantys prievolininkai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 100 tūkstančių gyventojų tenka 12,6 susirgimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė yra sakiusi, kad atvykusieji iš kitų šalių sudaro apie ketvirtadalį visų naujai šalyje registruojamų susirgimų.
Gydytojams diagnozė nerūpėjo?
Bekalbant su Arnoldu, pamažu aiškėja, kad koronaviruso jis baiminasi ne veltui. Vyras teigia turįs sarkoidozę, lėtinę plaučių ligą, kurią jam po maždaug keturių mėnesių tyrimų nustatė medikai Vilniuje. Lėtines ligas, o ypač plaučių lėtinę ligą, turintys asmenys automatiškai patenka į koronaviruso rizikos asmenų grupę.
