Pokalbis su jaunosios kartos khmere, laikančia save feministe, apie klaikią Kambodžos praeitį ir su demokratija siejamas ateities viltis. Lephea sako, kad nei demokratijos, nei lyčių lygybės nederėtų laikyti vakariečių išradimais.
„Taip, aš feministė“
– Lifėja. Ar toks jūsų vardas? Kaip taisyklingai jį ištarti?
– Taip, tai mano vardas. Lepea. Taip skamba khmerų kalba.
– Įsivaizduoju, kad khmerų kalboje, kaip ir daugelyje kitų Azijos kalbų, labai svarbi moduliacija. Atrodo, tas pats garsas, bet, paaiškėja, kad tariamas skirtingai. Aš vardu Ignas, daugiau nei dešimt metų kalbinu įvairiausius žmones ir tuos pokalbius skelbiu internete. Norėčiau pradėti nuo klausimo – ar jūs feministė?
– Ar aš feministė? Taip, aš feministė.
– Ir ką jums tai reiškia?
– Man tai asmuo, tikintis lyčių lygybe. Tai nebūtinai reiškia aktyvų dalyvavimą judėjime. Man atrodo, svarbiausia kuo nors prisidėti prie moterų ir lyčių apskritai lygių teisių bei galimybių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kambodžoje gyvenantis Marius: geriau ten valgyti gyvates, nei Lietuvoje sulaukti infarkto
– Kaip teisingiausia ir tinkamiausia gerinti moterų teises ir lygias galimybes?
– Nemanau, kad lygybė – vienodas vyrų ir moterų skaičius kokioje įstaigoje ar institucijoje. Tarkim, pas mus sveikatos apsaugos sistemoje dirba daugiau moterų nei vyrų, bet tai anaiptol nereiškia, kad ten viešpatauja lyčių lygybė. Arba tikrai nebūtina studijuojančių merginų skaičių sulyginti su vaikinų.
Nemanau, kad lygybė – vienodas vyrų ir moterų skaičius kokioje įstaigoje ar institucijoje.
Aš lygybę suprantu kitaip – kaip galimybę priimti vienodo svorio ar lygmens sprendimus, kada moterys pačios gali dėl savęs nuspręsti, o ne vyrai tai padaro už jas. Lygybė atsiranda moteriai suteikus galimybę mąstyti, aktyviai dalyvauti ir pačiai spręsti. O tai įmanoma tik tada, kai moteris turi pakankamai žinių ir, žinoma, jai suteikiama tokia teisė.
– Pasikapstykime giliau. Pasakykite iš savo patirties, kaip ne formaliai, o patikimai pagerinti moterų teises visuomenėje.
– Nežinau, ar visai teisingai supratau jūsų klausimą, bet pabandysiu atsakyti. Manau, pirmas žingsnis – moterų švietimas, t. y. galimybė įgyti tinkamų žinių, ir tik tada jau galima svarstyti kitus būdus.
Stokodamos žinių ir supratimo apie vieną ar kitą dalyką, vargu ar moterys galės visavertiškai įsitraukti į visuomeninį ir politinį gyvenimą. Kad šitai virstų tikrove ir moterys galėtų prisidėti priimant sprendimus, joms reikia tinkamų žinių bagažo.
Tiesa, tai nereiškia pasyviai įsitraukti. Tarkim, susirinkime dalyvauja daugybė moterų ir tik vienas vyras, bet visos moterys nuolankiai tyli, o vyras vienas ir kalba, ir viską sprendžia. Kokia čia gali būti lyčių lygybė?
Siekiant lyčių lygybės, moterys privalo įgyti pakankamai žinių, kad dalyvautų diskusijose, gebėtų tinkamai įvertinti temos svarbą ir turėtų galią priimti išmintingus sprendimus.
Taigi, manau pirmiausia švietimas ir, žinoma, valstybės politika bei valdžios institucijos, kuriose turėtų būti pakankamai moterų. Pastaruoju metu yra pasiūlymų įvesti lyčių kvotas aukščiausiose valdymo struktūrose: Senate ir Tautos Susirinkime, nes mūsų visuomenei atstovauja itin mažai moterų. Joms tiesiog nebuvo suteikta tokia galimybė.
