Jano Dlugošo mirties metinių proga portale 15min – pokalbis su istoriku A.Petrilioniu apie patį J.Dlugošą, jo raštus ir jų svarbą laikui bėgant.
– Turbūt daugelis apie Janą Dlugošą yra girdėję Žalgirio mūšio kontekste. Dauguma jį žino kaip istoriką, tačiau kas jis toks buvo iš tiesų?
– Janas Dlugošas įprastai pristatomas kaip vienas garsiausių lenkų kronikininkų, vienas pirmųjų tikrųjų istorikų. Jis buvo Krokuvos kanauninkas ir valdovo Kazimiero Jogailaičio vaikų auklėtojas – būsimų Lietuvos ir Lenkijos valdovų mokytojas. Jis buvo dvasininkas, diplomatas ir Lenkijos patriotas – taip trumpai galima jį apibūdinti.
Jis nebaigė universiteto – Krokuvos universitete studijavo laisvuosius menus, tačiau mokslų nebaigė, nėra aišku kodėl. Iš karto po to savo globon jį paėmė Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis. Aišku yra tai, kad Jano Dlugošo susidomėjimas istorija buvo įžiebtas jau universitete. Viso gyvenimo metu jis gana daug keliavo, pavyzdžiui, piligriminės kelionės metu, jei neklystu, lankėsi Jeruzalėje, taip pat lankėsi pas popiežių. Dlugošas buvo gana aktyvus diplomatas.
– Kadangi jau paminėjau Žalgirio mūšį, noriu atkreipti dėmesį, kad pats Janas gimė jau po šio mūšio 1415 metais, tačiau mūšyje dalyvavo jo tėvas. Ar tėvo atsiminimai turėjo kokios įtakos tam, ką jis užrašė?
– Tais laikais viskas rėmėsi sakytine istorija ir viskas, ką Dlugošas savo raštuose, „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiuose arba kronikose“ užrašė, taip pat. Aprašinėdamas Žalgirio mūšį jis rėmėsi ne tik savo tėvo, taip pat Jano, bet ir savo dėdės bei vėlesnio globėjo Zbignievo Olesnickio pasakojimais. Tikriausiai jie turėjo daugiausia įtakos, bet jis tikrai buvo sutikęs ir daugiau tų mūšio dalyvių ir neabejotinai iš jų pasakojimų ir gimė tas Žalgirio mūšio vaizdinys.
