Šalyje netrūko ir tokių, kurie šių pokyčių perdėm ryškiai nepajuto, liko jų nuošalyje, o kur dar visokiausios Didžiosios ekonominės krizės (1929-1933) ir kiti jauną šalį lydėję iššūkiai. Žvilgsnis į tarpukario Lietuvos likimo nuskriaustuosius, šiuo atveju – nepilnamečius nusikaltėlius, leidžia susidaryti tikresnį ir ryškesnį šalies istorijos paveikslą.
Atkūrus Nepriklausomybę nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimas vis dar buvo tvarkomas pagal buvusios Rusijos imperijos baudžiamojo statuto praktiką. Išskirtos kelios amžiaus grupės: vaikai iki 10 metų laikyti nepakaltinamais ir negalėjo būti teisiami, tuo tarpu jaunuoliai nuo 17 iki 21 metų amžiaus vis dar laikyti nepilnamečiais, tačiau jau puikiai galinčiais atsakyti už savo veiksmus – todėl teisti jie kaip ir suaugusieji, tačiau bausmės jiems mažintos 1/3, palyginti su pilnamečiais nusikaltėliais. Čia kalbėsime apie likusią trečią grupę – vaikus nuo 10 iki 17 metų amžiaus.
