Tikėtina, jog pirmieji žydai Kauno apylinkėse apsigyveno dar XV amžiuje. Tiesa, pačiame mieste jiems įsikurti ilgą laiką draudė Rusijos caro valdžia, tad bendruomenė telkėsi gretimame Vilijampolės miestelyje (Vilijampolė prie Kauno prijungta 1919 m.).
Vilijampolėje veikė garsioji Slabados ješiva, kuri mokinių sulaukdavo iš viso pasaulio. Čia dirbo garsūs rabinai: Natanas Cvi Finkelis, Icchakas Elchananas Spektorius, Izraelis Salanteris, Abraomas Grodzenskis.
1858 m. žydams leista statytis namus visose Kauno dalyse – ši data žymi bendruomenės augimo ir klestėjimo pradžią.
1858 m. žydams leista statytis namus visose Kauno dalyse – ši data žymi bendruomenės augimo ir klestėjimo pradžią.
Su Kaunu susietos žydiškame ir lietuviškame kontekstuose svarbių asmenybių pavardės: pirmojo modernaus hebrajiško romano autoriaus Abraomo Mapu, menininko ir skulptoriaus Arbit Blato, kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio, Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio, dainininkės Nechamos Lifšicaitės, teisininko ir politologo Aleksandro Štromo bei daugelio kitų.
Miesto gatvėmis pasivaikščiojome ir vietos žydų praeitį aptarėme su kauniečiu gidu Chaimu Bargmanu.
