Kodėl japonams reikia išmokti 2000 hieroglifų ir dvi abėcėles?

Atrodo, kad išmokti kalbėti japoniškai yra sudėtinga, tačiau daugelis šios kalbos besimokiusių galėtų jums pasakyti, kad didžiausios problemos kyla, kai reikia šia kalba išmokti skaityti ir rašyti. Japonų rašybos sistema laikoma viena sudėtingiausią visame pasaulyje: ši tauta naudoja logografinius hieroglifus, dvi garsines abėcėles (hiraganą ir katakaną), arabiškus skaitmenis bei lotyniškąją abėcėlę – ir visa tai lengvai galite rasti viename, atrodo, paprastučiame laikraščio tekste.
Hieroglifai
Hieroglifai / 123RF.com nuotr.

Japonijos rašto šaknys

Rašto istorija Tekančios Saulės šalyje prasideda maždaug penktajame amžiuje po Kristaus – nėra jokių istorinių šaltinių, rodančių, jog senovės japonai rašė ar bent jau bandė tai daryti. Daugiausia apie to meto Japoniją sužinome iš keliaujančių kinų raštų, jie aprašė šią tuo metu tolimą ir beveik visiškai nuo išorinio pasaulio izoliuotą šalį. Kinai ir atnešė savo rašto sistemą kartu su sava religija – budizmu.

Tuo metu Kinija buvo viena iš pažangiausių (jei ne pati pažangiausia) civilizacijų visame pasaulyje ir jau daug amžių jos valdantysis elitas bei biurokratai mėgavosi rafinuota estetika bei literatūra: kiekvienas save gerbiantis asmuo puikiai išmanė poeziją.

Tačiau japonus visų pirma pasiekė religiniai budistų traktatai, o juos reikėjo kažkaip perskaityti. Atvykėliai vienuoliai išmokė japonus savo rašto – hieroglifų. Ilgai netrukus visas elitas jau mokėjo kinų raštą ir juo buvo rašomi įvairiausi pranešimai, nutarimai, įsakymai, analai.

123RF.com nuotr./Nara, senoji Japonijos sostinė, joje gausu budistinio paveldo
123RF.com nuotr./Nara, senoji Japonijos sostinė, joje gausu budistinio paveldo

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis