Mažų pėdų kulto kilmė
Viena pirmųjų istorijų, kuriose kalbama apie „lotoso pėdos“ kilmę, yra apie imperatoriaus Xiao Baojuan sugulovės Pan Yunu grožį. Ji buvo mėgstamiausia valdovo kompanionė, nes sakoma, jog jos pėdos buvo smulkios, šviesios ir ji šokdavo jam ant grindų, kurias puošė lotoso atvaizdas.
Imperatorius sakydavo, kad jai šokant „lotoso žiedai skleidžiasi po jos kojomis“. Tikriausiai ši žymi istorija ir davė pavadinimą šiai tradicijai. Kaip ir dažnai, itin žiauriems bei didelį skausmą sukeliantiems dalykams buvo suteiktas subtilus išsireiškimas ir simbolika.
Istoriniai šaltiniai rodo, jog realiai mergaitėms pėdos buvo pradėtos žaloti 10-ame mūsų eros amžiuje, valdant imperatoriui Li Yu. Monarchas buvo gan pretenzingas vyras. Jis pastatė dviejų metrų aukščio auksu dekoruotą lotoso žiedą ir liepė mėgiamai sugulovei savo pėdą surišti šilku, kad ši atrodytų it mėnulio pjautuvas.
Tuomet jai liepdavo šokti ant pirštų galų lotoso fone – toks šokis turėjo būti panašus į baletą, ir tiesiog ja grožėdavosi. Iš esmės Li Yu pomėgis (galima jį vadinti ir fetišu) tikriausiai ir sukūrė visą tradiciją, kadangi ir kitos moterys norėjo sužavėti valdovą ir pradėjo rišti pėdas.
4-5 metų amžiaus mergaitėms buvo laužomos pėdos, jos buvo pasmerkiamos metams neįtikėtinų kančių ir skausmo
Jau 1100 metais randama įrašų įvairiose poemose apie tai, kas yra tikri, neužginčijami kūno žalojimo atvejai, o nuo 1200 metų apie tai rašoma ir oficialiuose kinų pareigūnų dokumentuose. Juose sakoma, jog mergaitėms, maždaug 4-5 metų amžiaus, kurios, kaip pabrėžia ne vienas autorius, nepadarė nieko blogo, laužomos pėdos ir jos pasmerkiamos metams neįtikėtinų kančių ir skausmo.
