Prisiminiau šį filmą po pokalbio telefonu su drauge, kuri, žinau, visą gyvenimą dėl ko nors nerimauja – dėl savo sveikatos, darbo ir visų gyvenimo aspektų, kurie gali pakrypti bloga linkme. Vis dėlto tą dieną jos balsas skambėjo stebėtinai ramiai. Nepaisant koronaviruso pandemijos sukelto chaoso ir streso, ji buvo kaip retai gerai nusiteikusi.
Anot jos teorijos, gali būti, kad nuolatinis nerimas ją paruošė dabartinei akimirkai. Ji atrado keistą ramybę, nes pasaulis staiga ėmė atitikti jos suvokimą apie jį. Be to, nepaisant karantino, ji nebesijautė tokia izoliuota ir vieniša dėl savo mąstysenos.
Nuolat nerimaujančiai asmenybei, pasaulinės katastrofos, kaip bebūtų keista, gali padėti pajusti bendrystę su kitais: staiga visi pasijunta taip, kaip nerimastingieji jautėsi visada.
