Prie to, kad Palanga – XIX amžiuje dar mažas žvejų miestelis – taptų kurortu labiausiai prisidėjo grafų Tiškevičių giminė.
Palangos valdą iš Rusijos generolo Ksavero Niesiolovskio 1824 metais įsigijo grafas Mykolas Tiškevičius, o jo paveldėtojai čia pradėjo poilsiauti, kurtis, plėtoti verslus, statyti nuomai skirtas vilas.
Kaip ši aristokratų šeima pavertė Palangą kurortu, daugiau skaitykite čia.
Apie tai, kaip keitėsi Palanga, kaip atrodė poilsis joje, papasakojo Palangos kurorto muziejaus laikinoji direktorė Virginija Paluckienė.
Maudytis – su sijonu ir kurpaitėmis
Grafai Tiškevičiai iš pradžių Palangoje tik leisdavo vasaras. Į svečius jie pasikviesdavo ir giminaičius, draugus, kitus aristokratus.
V.Paluckienės teigimu, buvo rengiami įvairūs pramoginiai vakarai ir renginiai: vaidinimai, festivaliai, pavyzdžiui, gėlių.
Tais laikais maudynės Baltijos jūroje buvo visai kitokios nei dabar. Tiesa, taip maudėsi tik turtingieji.
Vienas ypatumų – arklių tempiamas maudymosi vežimas didžiuliais ratais. Jis buvo naudingas trimis dalykais.
„Visų pirma – pasislėpti nuo nepageidaujamų akių. Tada buvo populiaru maudytis ir nuogiems, nes, manyta, kad jūros vanduo geriausiai paveikia nuogą kūną, suteikia jam sveikatos. Vežimus samdydavosi ir drovesnės, kuklesnės aristokratės. Jie būdavo nutempiami giliau į jūrą ir moterys iš vežimų iššokdavo tiesiai į vandenį, pasimaudydavo, įlipdavo atgal ir jie grįždavo į paplūdimį.
Be to, vežimas buvo patogus ir kaip persirengimo kambarys, nereikėdavo niekur toli eiti. Trečias dalykas – sėdint vežime, nereikėdavo į jūrą bristi per lūžtančias bangas. Nes ligotiems žmonėms tai – sunkus uždavinys“, – nurodė V.Paluckienė.
