Religijų mokslininkas M.Introvigne apie iššūkius Kalėdoms, krikščionybei bei Lietuvos bažnyčiai

Pastaraisiais metais žavų garbaus amžiaus italą Massimo Introvigne vis dažiau galima sutikti Vilniaus gatvėse. Lietuvos sostinėje jis apsistoja po kelionių per pasaulį, kur draugiją jam palaiko gyvenimo draugė lietuvė eksdiplomatė. Ir nors išvaizda iš lietuviškos minios italas per daug neišsiskirtų, savo intelektu ir žiniomis apie religijas pranoktų ne vieną. M.Introvigne – pasaulyje gerai žinomas religijų mokslininkas, Naujųjų religijų centro Turine įkūrėjas.
Massimo Introvigne
Massimo Introvigne sako, kad Lietuvos bažnyčia savo pozicija dėl „Romuvos“ jam primena Italijos bažnyčią prieš 30 ar 40 metų. / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Mielas Lukrecijau, grįžtu į Vilnių po mėnesio, praleisto Azijoje. Atvyksiu šiąnakt“, – į kvietimą interviu elektroniniu laišku atsakė sociologas.

Prabėgus kelioms dienoms po kelionės sutarėme susitikti profesoriaus namuose. Nurodytu laiku atvykau į nurodytą vietą Valakampių mikrorajone. 

Prieš mano akis keli išskirtinio dizaino namai, ant kurių, mano nuostabai, reikiamo gatvės numerio nepamačiau. Nežinojau, kur eiti toliau.

Laukiau. Lauke vėsu, drėgna, tamsu – aplink vien medžiai. 

Netrukus pamačiau, kad iš vieno namo išeina tamsiu kostiumu apsirengęs, pliktelėjęs, apie 170 cm ūgio, maždaug 60-ies metų vyras ir atidaro vartelius:

„Prašau, užeikite. Kiek lynoja lauke, o aš neturiu skėčio. Užeikite“, –draugišku balsu tarė pašnekovas man ir fotografui Žygimantui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Massimo Introvigne
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Massimo Introvigne

Pradėjus bendrauti šiltesnėje aplinkoje mokslininkas prasitarė, kad tiek laiko su gyvenimo drauge po Aziją keliavo ne atostogauti. Pasirodo, šio regiono religijos yra vienas pagrindinių M.Introvigne mokslinių interesų. Per mėnesį italas aplankė Pietų Korėją, Butaną, Tailandą ir kitas šalis.

Sociologas 15min pasidalijo ir kiek netikėtais nutikimais, susijusiais su pagrindine – kalėdine – šio vakaro pokalbio tema. Pasirodo, Kalėdų karštinę galima pajusti ir Tailande, budistų bendruomenėse. Ten puošiamos eglės, kuriami Kalėdų seneliai. Tiesa, M.Introvigne teigimu, šią šventę jie mini labai savitai.

„Jie neturi supratimo, kas yra Kalėdų senelis. Kad jis yra krikščionių šventasis, kad Kalėdos yra dėl Jėzaus gimimo. (…) Kalėdų globalizacija yra Kalėdų dekrikščionizacija. Kalėdos sudaiktintos, jos praranda krikščionišką prasmę“, – reiškinį pažymi mokslininkas.

Jaukiuose M.Introvigne namuose palietėme ne tik iššūkių, kylančių Kalėdų tradicijai, temą. Su sociologu aptarėme ir problemas, kurias netolimoje ateityje teks spręsti viso pasaulio krikščionims, taip pat kaip su šią vasarą iškilusiais sunkumais, sprendžiant „Romuvos“ pripažinimą Seime, susitvarkė Lietuvos bažnyčia.

– Kalėdas švenčia ne tik krikščionys – turiu pažįstamų Indijoje, kurie būdami hinduistai taip pat jas mini. Ką tai reiškia?

– Papasakosiu jums kelias istorijas. Praėjusią savaitę buvome Tailande, Bankoke, kur vienas žinomas budistų intelektualas pakvietė mus į tradicinį tailandiečių restoraną. Sakau, gerai, eikime. Kai ten užėjome, pirma, ką pamatėme, – žmonės buvo labai užsiėmę puošdami Kalėdų eglę ir kurdami Kalėdų senelio manekeną. Niekas iš jų nėra krikščionys.

Jie sako, kad dabar vaikai Tailande gauna dovanų gruodžio 25 dieną ir tiki, kad jas atneša Kalėdų senelis. Bet jie neturi supratimo, kas yra Kalėdų senelis, kad jis yra krikščionių šventasis, kad Kalėdos yra dėl Jėzaus gimimo. Ši istorija parodo, kad Kalėdų globalizacija yra Kalėdų dekrikščionizacija. Kalėdos sudaiktintos, jos praranda krikščionišką prasmę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų