„Ta draugė padarė didelę meškos paslaugą Emilijai, pasikviesdama ją į JAE. Jinai man po to, kai Emilija atsidūrė tame kalėjime, paskambino, aš nežinau jos vardo, nieko nežinau, verkė ir prašė, kad aš jai atleisčiau, kad Emilijai taip atsitiko. Jinai tiesiog prašė, maldavo, verkė: atleiskit, bet aš negaliu niekuo padėti“, – jaudinantį pokalbį prisimena Simona Sedleckaitė.
Dingo po 19-ojo gimtadienio
Šią vasarą Simona daugiausia laiko dabar praleidžia šeimos sodyboje Molėtų rajone. Tokią prabangą, pasakoja 46-erių vilnietė, gali sau leisti maždaug po 10 metų pertraukos, mat dėl koronaviruso pandemijos liko Lietuvoje.
Kitas vasaras ir pavasarius vieniša mama praleisdavo Anglijoje – ten dirbo aukle, siekdama aprūpinti tuo metu du nepilnamečius savo vaikus. Po kelerių metų į Londoną pasikvietė ir juos. Simona pasakojo, kad abu vaikai lankė koledžą, šeimai sekėsi gerai.
Kalbėdama apie Emiliją, mama pažymi ir jos talentus, ir gražias charakterio savybes. Dėl dukters hiperaktyvumo Simona pasiūlė merginai sportuoti ir greitai pasirodė džiugūs rezultatai – Emilija pelnė ne vieną medalį šuolių į vandenį rungtyje, lankė lengvąją atletiką. Dėl gražių merginos kūno ir veido bruožų kartais ji dirbo modeliu.
„Emilija labai bendraujanti, nuoširdi, aktyvi, jai viskas įdomu. <...>. Visi ją labai mėgo. Ji turėjo begalę draugų. Namo parsivesdavo po tris keturias mergaites ir kiekvieną kartą vos ne kitos draugės. Pas ją buvo labai daug draugų“, – prisimena mama.
Anglijoje mergina ir toliau užsiėmė įvairiausiomis sportinėmis veiklomis, netgi buvo oro kadetų savanore. Pasak Simonos, duktė koledže siekė įgyti fizinio lavinimo trenerio specialybę.
„Bet suėjo jai 19 metų ir jinai prapuolė man“, – istoriją pradeda Simona.
