Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skausmo gydymo poskyrio ir Kauno klinikos „Agatas“ skausmo gydytoja Aida Kinderytė sako, kad skausmas, visų pirma, yra labai individualus pojūtis.
Žmonės jaučia ir išgyvena jį skirtingai, tačiau, sako medikė, suvaldyti skausmą yra labai svarbu. Nes jis lemia suprastėjusią gyvenimo kokybę, skausmą kenčiantis žmogus suserga depresija, o kartais skausmas tampa iš viso nepakeliamas.
15min GYVENIMO pokalbis su A.Kinderyte – apie skausmą, kurį lemia ne tik liga, bet ir mūsų gyvenimo būdas, apie žmogaus ištvermės ribas ir tai, kada reikia ieškoti skausmo mediko pagalbos.
– Gydytoja, galbūt pokalbį norėčiau pradėti nuo to, kas gi yra tas skausmo gydytojas?
– Tas, kuris šioje srityje specializuojasi. Tai nėra atskira specialybė, nėra atskiros rezidentūros. Skausmo gydytoju gali būti rezidentūrą pabaigę anesteziologai arba neurologai, kuriems nereikia papildomo pasiruošimo. Taip pat juo gali būti bet kurios kitos srities gydytojas, tobulinęsis tam tikrą valandų skaičių lėtinio skausmo diagnostikoje ir gydyme bei gavęs tai patvirtinantį sertifikatą. Anesteziologams ir neurologams tokių kursų baigti nereikia – jie gali būti skausmo gydytojais iškart po rezidentūros baigimo.
Skausmo gydytojas gydo lėtinį skausmą. O lėtiniu skausmu vadinamas toks, kuris tęsiasi daugiau nei tris mėnesius, jam dažnai nebūna priežasties. Arba priežastis gali būti, tačiau skausmo neišeina numalšinti – medikamentinis gydymas būna jau išsemtas arba dėl tam tikrų priežasčių neefektyvus.
– Ką tokiu atveju daro skausmo gydytojas?
– Koreguoja, subalansuoja medikamentinį gydymą vaistais, tinkančiais konkrečiam pacientui. Taip pat mes atliekame procedūras – suleidžiame vaistus į tam tikrus taškus, tam tikras vietas ir taip, mažindami uždegimą, galime sumažinti skausmą.
– Ar jūs kalbate apie buitinėje kalboje sakomą terminą skausmo blokada?
– Taip. Tačiau mes nieko neužblokuojame, o tiesiog suleidžiame vaistų į skausmo šaltinį. Bet toks terminas – blokada – žmonėms yra žinomas geriausiai.
– Skausmo gydytojas – ar jis Lietuvoje būdavo ir seniau, ar tai – nauja sritis?
– Lietuvoje gana nauja, nors jau daugiau nei dvidešimt metų tokia paslauga egzistuoja. Skausmo gydymas atsirado atkūrus Nepriklausomybę, kai atsidarė sienos ir medikai ėmė keliauti po pasaulį.
Jie pamatė, kad tai svarbi sritis. Pasaulyje, Europoje skausmo gydymas yra jau daug metų. Mūsų šalis nėra išskirtinė ir labai daug žmonių kenčia nuo skausmo.
Tad ir pradėjome tą daryti, tik kelias iki to buvo sudėtingas. Galima sakyti, kad skausmo mediciną – kaip tokią, patvirtintą ministro įsakymu, – mes turime tik dvejus metus.
– Kodėl?
– Toks ilgas buvo biurokratinis kelias. Tačiau skausmą medikai gydė – tą darė anesteziologai, nes jie su savo turima licencija gali atlikti daug įvairių intervencinių procedūrų, skirti vaistus. Tik, kol nebuvo patvirtinta ministro įsakymu, jie nebuvo skausmo gydytojai ir tai nebuvo traktuojama kaip skausmo medicina.
– Ką pakeitė įstatymiškai patvirtintas šis terminas?
– Daugiau gydytojų gali tą daryti, ypač tie, kurie baigė mokymus. Gydytojai dabar gauna leidimus dirbti su skausmo pacientais. Atsirado oficialumas, adekvatus procedūrų surašymas, valstybės finansavimas.
Tada ligoninių, kitų medicinos įstaigų vadovai savo vadovaujamose įstaigose teikia tokias paslaugas, nes už ją gauna apmokėjimą iš ligonių kasų. Anksčiau to nebuvo, anksčiau dažnas tuo nesidomėdavo. Juk sakoma: svetimo skausmo nebūna.
– O jūs pati? Baigėte mokymus?
– Ne, aš esu anesteziologė, todėl man baigti mokymų nereikėjo. Dirbu tą darbą jau dešimt metų, iš karto po rezidentūros.
Nesakyčiau, kad kryptingai į tai ėjau, kad norėjau dirbti šioje srityje, bet taip tiesiog susiklostė. Kai jau pradėjau dirbti, tada ir pamačiau, kad ši sritis man labai įdomi, ji visiškai nepažinta, tarsi nieko bendra neturinti su anesteziologija. Bet man buvo labai įdomu, o dabar jaučiuosi savo vietoje ir neįsivaizduoju savęs kitur.
– Skausmo medicina reiškia, kad jūs nuolat bendraujate su žmonėmis, patiriančiais, išgyvenančiais, jaučiančiais nuolatinį skausmą. Tai nėra lengva.
– Tai labai sudėtinga. Ateina tie, kuriems tikrai labai skauda. Paprastai pasakius, kai žmogus ateina į skausmo kliniką, reiškia, kad jis jau praėjęs daug specialistų, buvo išbandyti skirtingi gydymo metodai, tačiau niekas nepadėjo. Tada, kaip sako jie patys, skausmo klinika yra paskutinė instancija.
„Jūs – mano paskutinė viltis“, – tokią frazę tenka girdėti iš žmonių. Tai reiškia, kad tie žmonės yra labai nusivylę, kenčia ilgą laiką užsitęsusį stiprų skausmą. Džiaugsmo mažai, o pozityvių pacientų beveik nėra.
Mes, skausmo gydytojai, dar esame dešimt viename. Pacientui tu turi būti ir psichologas, ir farmakologas, ir neurologas, ir traumatologas, ir atlikti daugybę kitų vaidmenų. Turi atėjusį žmogų konsultuoti visapusiškai.
Skausmo gydytojo darbe yra daug psichologinių momentų, prireikia daug kalbėtis, aiškinti, atsakyti į klausimus, kodėl skauda ir kas vyksta.
Tiesą sakant, labai dažnai net ir neaišku, dėl ko skauda. Lėtinis skausmas visame pasaulyje iki šiol yra neišspręsta problema. Iki 30 procentų visos populiacijos kenčia nuo lėtinio skausmo, tai reiškia – kas trečias žmogus.
Tai nepriklauso nuo šalies išsivystymo lygio, nuo medicinos finansavimo, nuo technologinės pažangos. Visame pasaulyje yra panašus kenčiančių skausmą skaičius.
