Iš viso moksliniams tyrimams Mokslo taryba paskirstė daugiau nei 2,1 mln. eurų, finansavimas numatytas 29 projektams.
Tyrimus mokslininkai turės atlikti per neįprastai trumpą pusės metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šių metų birželio, kiekvienam jų skirta iki 100 tūkstančių eurų.
Dalis tyrimams skirtų lėšų – kai kur didesnė, kai kur mažesnė – skiriama apmokėti mokslininkams už darbą pagal fiksuotus valandinius įkainius, siekiančius maždaug nuo 11 iki maždaug 27 eurų „ant popieriaus“.
Šie įkainiai priklauso nuo mokslininko pareigybės. Projektų vadovai, nepriklausomai nuo mokslinio laipsnio, gauna didžiausią numatytą darbo užmokestį.
Ieškos koronaviruso šlapime ir išmatose
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rektoriaus Algirdo Utkaus vadovaujama grupė vykdys projektą „Moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti“.
Projektui skirta daugiau nei 84 tūkst. eurų. Anot A.Utkaus, didžioji dalis šios sumos bus skirta tyrimui reikalingoms medžiagoms pirkti.
Apie 20 tūkst. eurų bus skirta darbo užmokesčiui – šią sumą pasidalins apie dešimt projekto dalyvių iš Vilniaus universiteto ir Santaros klinikų.
Projekto vadovas 15min pasakojo, kad mokslininkai ieškos kitų būdų COVID-19 ligai prognozuoti, nes dabar koronaviruso infekcijos eiga ir sunkumas daugiausia siejamas su sergančiojo amžiumi ir kitomis turimomis lėtinėmis ligomis.
„Kol kas mažai ištyrinėta tai, ar susirgusiųjų COVID-19 kvėpavimo takuose yra ir kitų patogenų, kurie gali turėti įtakos ligos eigai ir jos išeitims“, – sakė A.Utkus.
„Todėl tirsime infekuotumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis ir bandysime nustatyti jų ryšį su klinikiniais požymiais ir klinikine eiga“, – pridūrė jis.
Pasak mokslininko, per tyrimą taip pat planuojama patikrinti, ar žmoguje randamo viruso kiekis tiesiogiai susijęs su ligos sunkumu.
Projekto vykdymo metu mokslininkai taip pat mėgins sukurti koronaviruso nustatymo reagentus, kurie leistų rasti virusus iš karto paimtuose ėminiuose, papildomai jų neapdorojant.
„Dabar paėmus ėminį dar yra visa seka papildomo jų apdorojimo, kol galiausiai galima prieiti iki pačios analizės. Mūsų siekis yra pabandyti padaryti taip, kad iš karto paėmę mėginį galėtume atlikti tyrimą. Taip išvengtume papildomų laiko ir darbo sąnaudų“, – tvirtino projekto vadovas.
Šiuo metu patikimiausiu koronaviruso nustatymo būdu laikoma mėginio, paimto iš nosies bei nosiaryklės, analizė. Pasak A.Utkaus, per tyrimą mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar COVID-19 galima patikimai diagnozuoti paėmus kraujo, šlapimo ar išmatų mėginius.
Karantininio streso įtaka vartojimui
Kognityvinės psichologės Gerdos Anos Melnik suburta grupė analizuos pandeminio streso poveikį gyventojų vartojimo sprendimams ir pateiks jų įtakos Lietuvos ekonomikai prognozę.
Šis projektas gavo daugiau nei 55 tūkst. eurų finansavimą. Pasak mokslininkės, jos tyrimas yra „pigesnis“ nei didelė dalis kitų, nes jam nereikės įsigyti papildomos įrangos, tad didžioji dalis finansavimo bus skirta mokslininkų darbo užmokesčiui.
Pasak G.A.Melnik, idėja tyrimui kilo iškėlus hipotezę, kad pandemijos metu patirtas stresas darys įtaką žmonių vartojimui, bet ne visiems vienodą.
Jos teigimu, tyrinėti žmonių polinkį vartoti koronaviruso pandemijos metu yra įdomu, nes viena krizės banga jau nuslūgo atšaukus karantiną ir daugeliui įmonių atkūrus veiklą, tačiau žmonės nerimauja dėl antrosios tiek susirgimų, tiek ekonominės krizės bangos.
Mokslininkė sakė, kad nagrinėti pandemijos metu patirtą stresą taip pat įdomu, nes jis buvo susijęs ne tik su rūpesčiu dėl sveikatos, bet ir dėl finansinės padėties, darbo vietos, šeiminių krizių.
„Ankstesniais tyrimais remiantis mes manome, kad skirtingos žmonių grupės gali reaguoti skirtingai ir bandyti stresą sumažinti skirtingais būdais, bet tie būdai vis tiek yra sisteminiai, turintys tendencijas. Norime tai patikrinti šiame kontekste“, – 15min sakė mokslininkė.
Jaunas ir turtingas ar senas ir vargšas į krizės metu patirtą stresą gali reaguoti labai panašiai
Pasak jos, tokie tyrimai vyksta apklausų-eksperimentų būdu.
„Tai ne šiaip sociologinė apklausa, kur tiesiog klausiama, kiek jūs vartojate, kaip jums atrodo, ar kaip jūs vertinate. Mes darome kontroliuotus eksperimentus, kontroliuodami situaciją žiūrime, ar žmonės elgsis skirtingai, priklausomai nuo tam tikros jiems suformuluotos užduoties, pateiktos pradinės situacijos ir panašiai“, – kalbėjo G.A.Melnik.
Mokslininkės teigimu, krizinėse situacijose mažiau svarbus yra žmogaus socialinis statusas – kur kas svarbesnis yra jo psichologinis statusas: „Jaunas ir turtingas ar senas ir vargšas į krizės metu patirtą stresą gali reaguoti labai panašiai, net jeigu jie yra iš skirtingo socialinio sluoksnio. Šio tyrimo metu ir bandysime identifikuoti skirtingus elgesio modelius ir išryškinti tas grupes.“
