Tolėliau ant polių nutiestas geležinkelis vingiuoja aplink įvairiaspalvių bokštų kvartalus. Didelėje plytelėmis grįstoje aikštėje puikuojasi puošni pagoda, o saloje, apsuptas kampuotų kiaulaičių, sukasi vienišas vėjo malūnas. Tai – vieno „Minecraft“ miesto vizija dirbtinio intelekto stiliumi.
„Minecraft“ jau seniai yra balta drobė lakia vaizduote pasižymintiems žaidėjams. Šio populiaraus žaidimo gerbėjai geba sukonstruoti visa ko kopijas – nuo Čikagos centro ir Kings Landingo iki veikiančių CPU procesorių. Per dešimtmetį nuo tada, kai pasirodė pirmasis žaidimo leidimas, viskas, ką tik galima sukonstruoti, buvo sukonstruota. Nuo 2018 metų „Minecraft“ taip pat yra kūrybinio iššūkio, kuris išbando, kiek toli siekia mašinų sugebėjimai, platforma.
Kasmet rengiamame „Generative Design in Minecraft“ (GDMC) konkurse jo dalyviai prašomi sukurti tokį dirbtinį intelektą, kuris gebėtų generuoti tikroviškus miestų ar kaimų modelius anksčiau nematytose vietovėse. Kol kas konkursas skirtas tik pramogai, tačiau įvairių dirbtinio intelekto sritį išmanančių konkursantų nagrinėjamos ir taikomos technikos gali tapti pirmtakėmis toms, kurias galėtų pasitelkti realaus pasaulio urbanistai.
Sėkmingai pasirodantys konkurso dalyviai paprastai naudoja daugybę metodų, kad nustatytų, kada reikia išlyginti reljefą ar kur tinkamiausia statyti tiltus ir pastatus. Šie metodai – tai ir seniai žinomi kelio paieškos algoritmai, parodantys, kaip geriausia sujungti viena nuo kitos nutolusias gyvenvietės dalis, ir korinio ryšio sistemos, galinčios sukurti sudėtingas struktūras taikydamos paprastas taisykles, ir mašininis mokymasis. Per trejus metus konkursas nuėjo ilgą kelią. Pirmųjų dalyvių gyvenvietės dažnai atrodė sukurtos robotų, pastatai būdavo išdėstyti pasikartojančiomis eilėmis arba netvarkingomis grupėmis. Neseniai paskelbti šių metų nugalėtojai publikai pristatė įtikinamai atrodančio plano gyvenvietes, pritaikytais kiekvienam konkrečiam reljefui. Aplink kalvas rangosi keliai, virš upių kabo tiltai, o namuose net stovi baldai.
