Pasaulio tvarka po pandemijos (IV): mažėjančios gynybos išlaidos ir proga lankstesnei ekonomikai

Ar su legitimumo krize susidūręs Vladimiras Putinas gali imtis geopolitinių rizikų? Kaip dėl COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės galėtų atrodyti gynybos biudžetų karpymas? Ar ekonomikos dėl krizės taps žalesnės? Apie tai 15min pasakoja Liudas Zdanavičius ir Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas
Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Gynybos biudžetų mažėjimas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro tyrėjas Liudas Zdanavičius 15min teigė: vargu, ar trumpalaikėje perspektyvoje pasaulyje drastiškai pasikeis karinės galios balansas.

„Karinė galia turi inerciją. Negali labai greitai sukurti pajėgumų, o jų praradimas irgi užima laiko, jei nėra karo. Tačiau tam tikri dalykai veiks galios pokyčius. Visų pirma, ekonominė krizė. Įvairiose valstybėse atsiras pagunda mažinti išlaidas gynybai. Arba net jei santykis su BVP nebus mažinamas, dėl galimai sumažėsiančio BVP atitinkamai sumažės išlaidos gynybai.

Kyla klausimas, kokių būtent pajėgumų sąskaita valstybės taupys: galbūt mažins personalą, investicijas, rengs mažiau pratybų, vykdys mažiau pirkimų. Manau, kad tai priklausys nuo atskirų valstybių. Kita vertus, įvairiose Europos valstybėse jau ir po praeitos ekonominės krizės yra prarasta labai daug karinių pajėgumų. Ir tos valstybės jau nebeturi manevro laisvės. Aišku, galima išlaidas kirpti ir toliau, tačiau tuomet mažai kas beliks. Manau, kad bus stengiamasi nekartoti praeitos krizės klaidų“, – prognozavo L.Zdanavičius.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai
„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Tyrėjo teigimu, Rusijoje numatoma didelė ekonominė krizė, tačiau šios šalies vyriausybė teikia prioritetą gynybai, todėl šioje srityje greičiausiai nesiims drastiškų veiksmų. L.Zdanavičius prognozavo, kad Kinija, nepaisant ekonominių iššūkių, ir toliau tęs spartų karinių pajėgumų stiprinimą.

L.Zdanavičius atkreipė dėmesį, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės jau nestabilūs regionai susidurs su dar didesniu ekonominiu spaudimu.

„Prisimename, kad Arabų pavasaris nemaža dalimi buvo nulemtas ekonominių sunkumų. Epidemija ir ekonominė krizė reiškia daugiau nestabilumo, didesnę pilietinių karų, revoliucijų tikimybę ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Afrikoje. Atitinkamai išaugtų migracijos srautai“, – 15min sakė L.Zdanavičius.

Jo teigimu, tokioms šalims kaip Kinija ir Rusija gali kilti pagunda pasinaudoti nestabilumu.

„Scanpix“/AP nuotr./V.Putinas lankosi ligoninėje, kurioje gydomi COVID-19 sergantys pacientai
„Scanpix“/AP nuotr./V.Putinas lankosi ligoninėje, kurioje gydomi COVID-19 sergantys pacientai

Ar gali su legitimumo krize susidūręs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas imtis geopolitiškai rizikingų žingsnių? L.Zdanavičius tikina, kad susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai brangiai kainuojantis karas nėra racionalu, tačiau išorinėmis avantiūromis gali būti siekiama atitraukti dėmesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis