Pirmasis tyrimas siekė paaiškinti, kas lemia tai, kad žmonės tiki arba netiki vienu ar kitu dalyku. Pasirodo, atsakymas priklausys nuo to, ko paklausite.
Tokiais klausimais kaip „Ir kaip tu gali tuo tikėti?“ nesąmoningai daroma prielaida, kad kiti žmonės aktyviai nusprendžia, kokie bus jų įsitikinimai. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad iš tiesų mes negalime tiek kontroliuoti kuo tikime, ir kuo ne, kaip norėtume manyti.
Pakeisti nuomonę
Šis atradimas gali padėti suvaldyti ir paversti produktyvesniais ginčus, kylančius dėl nesuderinamų įsitikinimų skirtumų.
Neseniai atliktuose tyrimuose, kurie buvo paskelbti žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“, dalyvavę asmenys buvo linkę manyti, kad hipotetiniai „kiti“ geriau sugeba savo noru pakeisti savo įsitikinimus, nei patys dalyviai. Tiriamieji taip manė nepriklausomai nuo to, ar įsivaizduojamojo „kito“ asmens nuomonė sutapo, ar nesutapo su paties dalyvio įsitikinimais – buvo aptariamos tokios temos kaip klimato kaita, GMO ar kiti aktualūs šų dienų klausimai.
Vertindami savo įsitikinimus, mes automatiškai atsižvelgiame į įrodymus jų naudai, aiškina pagrindinis šios publikacijos autorius Corey Cusimano, Princetono universiteto mokslų daktaras. Kita vertus, galvodami apie kitų žmonių įsitikinimus, mes mažiau linkę pasverti juos patvirtinančius įrodymus, teigia mokslininkas. Šis mūsų polinkis neatsižvelgti į kitos pusės argumentus gali padėti paaiškinti, kodėl „žmonės mano, kad jei kas nors kitas norėtų pakeisti savo nuomonę, jis/ji galėtų tai padaryti“.
