Pavyzdžiui, rašytojas Johnas Updike'as teigė, kad teksto apdorojimo įrankiai leidžia kurti tekstą „beveik per lengvai“. Savo laiške leidinio „The New Yorker“ redaktoriui J.Updike'as rašė: „Įsigijau teksto redaktorių ir mes pamažu imame vienas kitą suprasti. Jis greitas kaip velnias, bet turi labai mažai fantazijos ir su juo nepaplepėsi apie orą“.
J.Updike'as galėjo būti vienas iš pirmųjų vartotojų, kuriuos apėmė dviprasmiškas jausmas rašant savo mintis klavišais, tačiau jis tikrai nebuvo paskutinis.
Įvairūs rašytojai, nuo Danielle Steele iki Neilo Gaimano, vengė kompiuterių, pasisakydami už rašymą ranka. „Man spausdinimas yra kaip darbas, – 2015 metais „Tulsa World“ duotame interviu paaiškino N.Gaimanas. – Rašymas rašikliu yra tarsi žaidimas. Be to, gali rašyti lėktuve, kai šis kyla ir leidžiasi“.
Rašiklis ir popieriaus lapas naudingi ne tik žinomiems knygų autoriams. Tiems iš mūsų, kurie daugiausiai laiko praleidžia prie savo kompiuterių, rašymas ranka ne tik suteiks akims reikiamo poilsio nuo švytinčių ekranų, bet ir bus naudingas keliais svarbiais psichologiniais aspektais.
