„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Svajonės apie kosmosą: pirmieji lietuvių bandymai užkariauti erdvę

Šiuo metu visas pasaulis stebi istorinį privataus kapitalo „SpaceX“ ir valstybinio NASA bendradarbiavimą. Verslininko ir inovatoriaus Elono Musko įmonė tapo pirmąja privačia kompanija, kelsiančia astronautus į Tarptautinę kosmoso stotį. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius lietuvių kilmės erdvių užkariautojus. Daugelis jų gerokai pralenkė Eloną Muską, – na... bent jau mintyse.
Į Marsą
Į Marsą / 123RF.com nuotr.

1. Pirmieji raketų brėžiniai – dar XVII amžiuje

1650-aisiais metais, Amsterdame lotynų kalba pasirodė Kazimiero Semenavičiaus (~1600 – ~ 1651) veikalas „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“). Veikalo įžangoje pats autorius nurodė esantis Lietuvos bajoras, jis studijavo Vilniaus universitete, tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje. Stambiame ir gausiai iliustruotame veikale K.Semenavičius surinko ir susistemino visas tam metui žinomas artilerijos žinias. Nemažai dėmesio knygoje skirta ir raketoms – autorius aprašė daugiapakopės raketos veikimo principus, pateikė tokio tipo raketas vaizduojančius brėžinius.

Lyg iš K.Semenavičiaus brėžinių plaukusios, panašiais principais besivadovaujančios raketos į kosmosą kils tik praėjus 300 metų nuo knygos pasirodymo. K.Semenavičiaus veikalas net du šimtus metų buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis Europoje, o ir vėliau neprarado savo reikšmės. Prieš kelis metus „Didysis artilerijos menas“ pirmą kartą išleistas ir lietuvių kalba.

2. Steampunk‘as Žemaitijoje – „Žemaičio garlėkis“, 1851.

1851-aisiais Kauno gubernijos spaustuvėje buvo išspausdinta nedidelė knygelė lenkų kalba „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza” („Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį”). Knygos autorius Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius (1809-1863), smulkus bajoras, tuo metu besidarbavęs Kauno įstaigose, tačiau nuo mažens domėjęsis technika ir aviacija.

Knygoje jis aprašė daugelį aviacijos idėjų – sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ir be jo, bei kėlė garu varomo propelerio idėją. Bajoras nebuvo vienintelis, savo knygoje jis komentavo ir kitų Europos išradėjų „garlėkių“ projektus. Pačią knygelę autorius siuntinėjo dvarininkams, pirkliams ir dvasininkams tikėdamasis gauti lėšų savo projekto įgyvendinimui. Tuo tarpu idėjos skeptikus jis ragino būti supratingus: „O jeigu jos [t.y. Griškevičiaus mintys – A. D.] Jums pasirodys bevertės, palikite anūkams, gal ateityje jie jas supras?“ – savo knygoje rašė išradėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“