Atsakymus į atviro pobūdžio 15min klausimus pateikė 70 vaikinų ir 9 merginos iš skirtingų tarnybos vietų. 9 respondentai „laimėjo loterijoje“ – gavo šaukimą į karo prievolininkų sąrašą, o 70 tarnauti tėvynei nusprendė savanoriškai. Visi atsakiusieji 15min redakcijai žinomi, tačiau dalis jų nepanoro, kad jų vardai ir pavardės būtų skelbiami viešai.
Prievolės sukelti nepatogumai
Dauguma pašauktųjų į kariuomenę pripažino, kad neapsidžiaugė gavę šaukimą ir nenorėjo eiti tarnauti, tačiau žiūrėjo į tai kaip į pareigą ir siekė iš šios prievolės pasiimti ką nors teigiamo. Tik vienas iš devynių vaikinų teigė, kad tarnauti ėjo gerai nusiteikęs, tikėjosi ten save išbandysiąs.
„Gerai, gerai, kerzas – geriausias įtvaras!“
Pašauktieji tarnauti atskleidė, kad daugeliui jų teko atsisakyti savo planų, sustabdyti kūrybinę, darbinę veiklą. Vaikinai skundėsi: vienam teko grįžti iš užsienio, kitam atidėti planus jame studijuoti, o trečiam prireikė atsisakyti buto nuomos ir grįžti pas tėvus. Neguodė ir pajamos, gaunamos kariuomenėje, kadangi jos ženkliai skiriasi nuo tų, kurias, būdami civiliais, galėjo uždirbti per 9 mėnesius.
Vienas šauktinis, NPPKT atlikęs Rukloje, prisipažino bandęs išvengti tarnybos, tačiau jo norams išsipildyti nepadėjo nei kreivas stuburas, nei tuo metu iki mėlynumo tinusi koja, kurią, pasak vaikino, apžiūrėję gydytojai medicininės karo apžiūros metu tepasakė: „Gerai, gerai, kerzas – geriausias įtvaras!“
