JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) rašo, kad Rusijos kišimasis į įvykius Baltarusijoje nukreipia protestuotojus prieš Kremlių. Rugsėjo 6 dieną vykusių demonstracijų metų protestuotojai Minske ir Gardine rodė plakatus su prieš Rusijos valdžią nukreiptais sentimentais, pavyzdžiui, „Ne Kremliaus Baltarusijos absorbcijai“, „Kremlius išdavė Baltarusiją“, „Šalin Putašenką“.
Sekmadienį protestuotojai skandavo ir „Saša, išgerk arbatos, Putinas vaišina“. Tai – aliuzija į, kaip įtariama, Kremliaus nuodijamus kritikus.
Pasak ISW, protestai išlieka nukreipti prieš A.Lukašenką, tačiau tęsiantis Kremliaus įsitraukimui greičiausiai didės dėmesys Rusijai. Esą protestų Baltarusijoje metu nebuvo antirusiškų sentimentų ligi tol, kol Kremlius nepradėjo spausti A.Lukašenkos integruoti Baltarusijos į Rusijos struktūras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, politologas Vytis Jurkonis sako, kad reikia Rusiją ir rusus atskirti nuo Kremliaus.
„Mes galime kalbėti apie antikremliškumą, bet ne antirusiškumą. Būtų labai gerai nesuplakti šių dalykų į vieną vietą, nes bet kas, kas tai daro, iš principo tarnauja Kremliaus interesams“, – 15min sakė jis.
Pasak V.Jurkonio, antirusiškus sentimentus protestuose Baltarusijoje norėtų matyti ir Kremlius, ir oficialusis Minskas.
„Nes tai jiems suteiktų pretekstą pateisinti jų veiksmus. Iš principo jie provokuoja tokio pobūdžio reakciją. Manau, kad protestuojantiems šiais klausimais reikėtų būti atsargesniems. Tai, kad šis judėjimas nėra akivaizdžiai geopolitinis pasirinkimas, yra jo stiprybė“, – mano V.Jurkonis.
VU TSPMI profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, baltarusių prieš Kremlių nuteikimas šiam remiant A.Lukašenką yra „didžioji rizika“, ties kuria atsargiai bando balansuoti politikos technologai.
„Egzistuoja bendras suvokimas, kad baltarusiai kaip bendruomenė nėra antirusiški ar priešiški Rusijai, kad būtų labai negerai, jei atsitiktų kažkas panašaus, kaip nutiko Ukrainoje – kad (baltarusiai) pasidarytų priešiški“, – sakė ji.
Todėl, pasak profesorės, žaidžiamas propagandinis manipuliatyvus žaidimas bandant sumenkinti protestų mastą, pavaizduoti, neva didžioji dalis baltarusių neišeina į gatves, bet palaiko A.Lukašenką.
„Nes yra pavojus, kad tiesmukas įtikinėjimas gali supriešinti. Man atrodo, kad strateguojantys tai puikiai supranta“, – 15min teigė D.Jakniūnaitė.
Susitars dėl Sąjunginės valstybės?
Rugsėjo 14 dieną Sočyje planuojamas V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas – pirmasis nuo protestų Baltarusijoje pradžios.
