Šiame tekste rasite D.Trumpo ir J.Bideno pozicijų įvertinimą klimato kaitos, susitarimo dėl Irano branduolinės programos, ES ir JAV prekybos sutarties, tarptautinių organizacijų, požiūrio į Rusiją temomis.
Klimato kaita
D.Trumpas niekada neslėpė skeptiškai žvelgiantis į kovą su pasauliniu atšilimu, nes, skirtingai nei absoliuti dauguma pasaulio mokslininkų, netiki, kad jį sukelia žmonijos veikla.
Kai JAV dar vadovavo Barackas Obama, Vašingtonas 2016 metais buvo pasirašęs svarbų Paryžiaus susitarimą dėl klimato, pagal kurį siekiama užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniais, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos.
Nepriklausomų ekspertų teigimu, iškastinio kuro, kurio deginimas smarkiai didina planetos taršą, pramonės atstovai turi didelę įtaką JAV, ypač – Respublikonų partijoje.
O tai įrodė D.Trumpo veiksmai laimėjus 2016-ųjų prezidento rinkimus. Jis jau 2017 metų birželį paskelbė, kad Paryžiaus susitarimas nesąžiningas JAV verslams, darbininkams ir apskritai ekonomikai, bei pranešė, kad Amerika pasitrauks iš šios sutarties.
Formaliai apie ketinimą pasitraukti D.Trumpo administracija pranešė tik 2019 metų lapkričio 4 dieną, o sprendimas įsigalioja lygiai po 12 mėnesių. Kitaip tariant, kitą rytą po JAV prezidento rinkimų.
Prancūzė politologė Anne Deysine, kuri yra parašiusi knygą „Jungtinės Valstijos ir demokratija“, teigė, kad D.Trumpas, be kita ko, dar ir panaikino dalį su aplinkosauga siejamų taisyklių.
Bet tiek ji, tiek kiti ekspertai pripažįsta: įmanoma, kad J.Bidenas – jei nugalės rinkimuose – anuliuos D.Trumpo inicijuotas permainas. Juolab kad J.Bidenas per šių rinkimų kampaniją žada vėl prisijungti prie Paryžiaus susitarimo.
Žadamas ir švarios energetikos vajus. Dar kovą J.Bidenas skelbė: „Klimato kaita yra mūsų laikų egzistencinė krizė. Pirmąją (savo darbo Baltuosiuose rūmuose, – red.) dieną vėl prisijungsiu prie Paryžiaus susitarimo.“
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad J.Bideno pergalės atveju JAV ir Europos santykiai būtent požiūrio į pasaulinį atšilimą kontekste tikrai pagerėtų.
„Bidenas sugrįžtų į Paryžiaus susitarimą. Ar jis veiksmingas, ar ne – jau kitas klausimas, bet europiečiai tikrai plotų rankomis dėl tokio gesto. Jie konstatuotų, kad mūsų interesai pagaliau sutampa.
Kita vertus, nebūtinai bus nueita toliau šios ribos, už simbolizmo – juolab kad ir Bideną spaudžia interesų grupės. Nepanašu, kad jis ketina žengti žingsnių, kurių norėtų Bernie Sandersas su kompanija. Reikės palaukti konkrečių rezultatų ir pamatyti, ar matome tikrą lūžį, ar labiau retorinį“, – kalbėjo L.Kojala.
Susitarimas dėl Irano branduolinės programos
2015 metų birželį buvo pasiektas tarptautinis susitarimas dėl Irano branduolinės programos apribojimo. Dokumentą pasirašė Iranas, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija, Vokietija ir Europos Sąjunga.
