Tačiau dėl apmaudžiai įsivėlusios klaidos visuomenė pusmetį gyveno pavojuje: ligonė Rokiškyje taip ir nebuvo gydyta, o, svarbiausia, būdama laisvėje nesveika ji kėlė grėsmę sau ir aplinkiniams.
Suprasti akimirksniu
- Jauna moteris stojo prieš teismą, nes 2019 m. gegužės 19 d. pavakarę bute Vilniuje kumščiais tikslingai sudavė nenustatytą kiekį kartų savo motinai į įvairias kūno vietas.
- Namus šturmavo policijos ir ugniagesių pajėgos. Sulaikoma vilnietė pareigūnus puolė su peiliais, tad teko panaudoti elektrošoką, antrankius ir perduoti sulaikytąją psichiatrams.
Laimė, per pastarąjį pusmetį nieko baisaus nenutiko, galbūt galima viltis, kad ir nebenutiks. Tik galvos skausmą dabar mėgina išsigydyti teisininkai: ar įmanoma dabar, kai laikas jau praėjęs, atitaisyti šį juridinį liapsusą?
15min įsigilino į šios klaidos padarymo prielaidas ir aplinkybes – visiškai prisiimti atsakomybės niekas nėra linkęs.
Jautrią bylą narpliojo ir savo parašus ne tik ant nutarties, bet ir nelemtojo patvarkymo suraitė teisėja Inga Štuopienė. Beje, ši teisininkė pagarsėjusi ne tik kasdieniu darbu teisme, bet ir nuolatiniais bandymais gerinti visą teismų sistemą, pradedant sveiku kolektyvo mikroklimatu ir baigiant efektyviais krūvio valdymo metodais (žr. susijusius straipsnius).
I.Štuopienė dabartinėje situacijoje asmeninės atsakomybės nesikrato, tačiau atgailaudama nenutyli ir kitų klaidos įvėlimo bei keliavimo „kiaurai“ pro visų akis faktorių: jau minėtas darbo krūvis yra didelis, tiek jos pačios, tiek teismo darbuotojos, paruošusios jai nekorektišką patvarkymą.
O kitos institucijos, pavyzdžiui, poliklinika, teisėjos supratimu, turėtų vykdyti teismo nutartį, o ne patvarkymą. Beje, Karoliniškių poliklinikos administracijos atstovai pripažino: tarp jiems pateiktų dokumentų buvo ir nutartis su aiškiu nurodymu siųsti pacientę į Rokiškį, tačiau šio esminio teismo rašto, taip išeina, niekas normaliai net neskaitė.
Po išpuolio – gelbėtojų šturmas
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai, savo mamai, nugriuvusiai ant grindų, užpuolikė kumščiais tikslingai sudavė nenustatytą kiekį kartų į dešinį šoną, dešinę ranką ir galvos sritį, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais dukra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Nukentėjusioji papasakojo, kad parėjusi iš bažnyčios padėjo kuprinę. Dukra išbėgo iš savo kambario ir paklausė, ar ji nupirko jautienos faršo.
Motina atsakė, kad net nebuvo parduotuvėje. Aukštesnė, stambesnė dukra ją užpuolė, motina susmuko, tada dukra iš viršaus pradėjo daužyti per galvą.
Užpultoji šiaip ne taip išsikvietė pagalbą, tačiau smurtautoja turėjo peilių ir grasino atvykusiems pareigūnams. Policija prašė ugniagesių pagalbos šturmuojant butą.
Ugniagesiai gelbėtojai į namus pateko per langą.
Gaisrininkai į namus pateko per langą.
Moteris bėgo link gelbėtojų su peiliais. Buvo panaudotas elektrošokas, tada ji išmetė peilius. Policininkai moteriai uždėjo antrankius, nes ji buvo agresyvi.
Galiausiai po šio užpuolimo dukrą išsivežė psichiatrai, motina minėjo, kad dukra serga jau keliolika metų. Toks neadekvatus, nevaldomas smurtinis išpuolis namuose buvo jau ne pirmas.
Priverčiamoji priemonė – neišvengiama
Bylą tik dėl naujojo atvejo išnagrinėjusiam teismui neliko kito pasirinkimo: teisiamoji pripažinta nepakaltinama.
Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, jog vilnietei reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat įvertinus eksperto paaiškinimus teisme, jog moteriai būtent tokia priverčiamoji priemonė rekomenduojama dėl to, kad ji nekritiška savo ligai, neigia, jog turi psichinių sutrikimų, linkusi pažeidinėti ambulatorinio gydymo sąlygas, vengia vartoti vaistus, todėl yra didelė rizika, kad nesigydant pablogės būklė.
Sunku pasakyti, kaip tada ji elgsis, paūmėjimo metu gali pasikartoti analogiškas smurtinis atvejis. Kad būtų galima skirti ambulatorinį gydymą, būtina, kad būtų bent kiek motyvacijos gydytis, pažymima teismo nutartyje. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat įvertinus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, jog vilnietė šiuo metu dėl savo psichinės būklės yra pavojinga visuomenei, todėl jai skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovybė: pasirašo ir atsako teisėjas
Pradėkime nuo teismo, kurio darbuotojai šią painiavą užvirė, vadovybės. Jos poziciją galima reziumuoti taip: kas pasirašė, tas ir atsako, kas košės privirė, tas turi ją ir išsrėbti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, susipažinęs su nurodyta situacija, paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 342 straipsniu, įsiteisėjusį nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas.
