Rungtynės išsiskyrė tuo, kad kiekviename kėlinyje netrūko skirtingų akcentų aikštelėje.
Pirmajame į akis labiausiai krito baudžiama „Žalgirio“ pikenrolo gynyba bei „Anadolu Efes“ taškai antraisiais šansais.
Antrajame pamatėme „Žalgirio“ potencialą puolime, kai įkrenta didesnis procentas susikuriamų metimų.
Trečiame – jau tame pačiame puolime atsiradę perskubėjimai ir prastasis nepataikantis „Žalgiris“. Ketvirtajame – keletas klaidų situacijose, kurios ir nulėmė rungtynių baigtį.
1 kėlinys
„Anadolu Efes“ startavo itin karštai – 26 pelnytais taškais pirmajame kėlinyje. 13 iš jų surinkti po žaidimo 2 prieš 2 ir net 9 po antrųjų šansų, kuriais pirmajame kėlinyje svečiai buvo apdovanoti net 7 kartus.
„Žalgiris“ pasirinko ne tokią agresyvią pikenrolo gynybą prieš V.Micičių, Sh.Larkiną ir R.Beaubois – tris pagrindinius turkų žaidimo kūrėjus. V.Micičių ir R.Beaubois buvo stengiamasi stumti į kairę pusę, o Sh.Larkiną – į dešinę. Tuo metu aukštaūgis neturėjo agresyviai atakuoti gynėjo, o trauktis į baudos aikštelę sulig po užtvaros besileidžiančiu varžovų aukštaūgiu.
Šia gynyba stengiamasi versti atakuoti varžovus iš vidutinio nuotolio, bandant neleisti įtraukti į žaidimą daugiau penketuko narių.
Pirmoji „Žalgirio“ problema buvo puikios T.Pleisso užtvaros. Žinoma, „Žalgirio“ gynėjai galėjo kažkiek geriau ir patys išlįsti iš už užtvarų. Tai – svarbi šios gynybos detalė, kadangi to nepadarius, V.Micičius ir ypač R.Beaubois turėjo per daug laisvės atakuojant iš vidutinio nuotolio.
Kita problema buvo pernelyg pasyvi „Žalgirio“ aukštaūgių reakcija, kuomet gynėjai įsiverždavo į baudos aikštelę. M.Gebenas ir J.Landale‘as turėtų stengtis pūsti visus metimus iš po krepšio, todėl du V.Micičiaus ir K.Simono metimai atrodė tikrai per lengvi.