Apie tarpukario Lietuvos kino bei politikos sąryšius 15min pasakojo istorijos mokslų daktaras, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresnysis specialistas Audrius Dambrauskas.
Tai – antroji interviu su juo dalis. Joje A.Dambrauskas pasakoja, kaip tarpukariu Lietuvoje veikė kino cenzūra, kas buvo cenzūruojama ir kas ne, taip pat kaip atrodė mėginimai kurti lietuvišką istorinį epą ir apie pirmąjį lietuvišką filmą, kuris bandė perteikti tam tikrą socialinę idėją – kad gyvenimas kaime yra geresnis už gyvenimą mieste.
Pirmąją interviu dalį skaitykite paspaudę šią nuorodą.
– Ar buvo ribojimų, kokie užsienio filmai Lietuvos kino teatruose gali būti rodomi ir kokie ne? Tarkime, ar drausta rodyti komunizmą ar nacizmą propaguojančius kino filmus?
– Pirmaisiais Nepriklausomybės metais kino teatruose galėjo dėtis bet kas. Tik 1920 m. susirūpinta kino filmų kontrole. Nurodyta, jog negalima demonstruoti pornografijos, jog jaunimas iki 17 metų negali būti leidžiamas į „romantiško“ turinio filmus ir pan.
