Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas tikina, kad galimybes rasti sprendimą vertina optimistiškai: „Artimiausiomis valandomis ir dienomis dirbsime su visomis susijusiomis šalimis. <...> Mums reikia ne šiaip sprendimo, o greito sprendimo, ir esu tikras, kad mes jį gausime.“
Tiesa, jis diplomatiškai nepanoro pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja apie veto – beje, kol kas tik potencialų veto, nes pirmadienį buvo formaliai išsakytas ketinimas blokuoti biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą, o tai reikėtų vertinti kaip derybinį manevrą.
Europiečiai, žinoma, išskyrus Lenkijos ir Vengrijos valdančiuosius, piktinasi: dėl tokio blokavimo negalima sklandžiai pradėti skirstyti ES paramos šalims narėms, įskaitant, beje, tas pačias Lenkiją ir Vengriją.
Tačiau Varšuva ir Budapeštas nepritaria Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos atstovų suderėtai nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
„Jei gerbiate teisinę valstybę, bijoti nėra ko. Neatsakinga atimti iš visos Europos krizinį finansavimą per didžiausią pastarųjų dešimtmečių krizę“, – pasipiktino didžiausios EP frakcijos, konservatyvios Europos liaudies partijos, lyderis Manfredas Weberis.
Vis dėlto Jaroslawo Kaczynskio kariauna Lenkijoje ir Viktoro Orbano vyriausybė Vengrijoje, panašu, nutarė rizikuoti ir tikėtis, kad pirmosios sumirksės kitos Bendrijos šalys narės. Tai įmanoma, bet nebūtinai – kitaip tariant, kvepia institucine krize, o rasti išeitį bus labai nelengva.
