Pernai dėl vaiko pagrobimo pagal Baudžiamojo kodekso 156 str. nepradėtas nė vienas tyrimas. O daugiausiai, kiek per metus pradėta tokių tyrimų – 6.
Didžioji dalis tokių tyrimų nesulaukia didelio susidomėjimo, nes tai paprasti buitiniai atvejai: susipykę tėvai nepasidalina vaiku ir vienas iš jų savavališkai pasiima mažametį.
Rinau byla
Turbūt garsiausia tokia vaiko pagrobimo byla – Ingos ir Michaelio Rinau konfliktas.
Nors jo ištakos ir siekia 2006 metus, ginčo dėl vaiko istorija tęsiasi iki šiol.
2006 m. I.Rinau po atostogų Lietuvoje negražino vaiko tėvui, gyvenančiam Vokietijoje.
Prasidėjo teisminiai ginčai, kurie truko kelerius metus. Nesitikėdamas teisybės Lietuvoje, 2008 m. spalį tėvas po vieno iš susitikimų tiesiog išsivežė vaiką namo į Vokietiją.
Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl vaiko pagrobimo ir net išdavė Europos arešto orderį. Vėliau tyrimas buvo nutrauktas, o tėvas su dukra iki šiandien gyvena Vokietijoje.
Šią savaitę Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) iš esmės patvirtino M.Rinau nuogąstavimus dėl teisingumo trūkumo Lietuvoje.
EŽTT paskelbė, kad pareigūnai ir politikai neužtikrino teisingo proceso, spręsdami ginčą dėl vaiko ir priteisė M.Rinau 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 93 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavo 400 tūkst. litų
Lietuvoje yra pasitaikę ir brutalių pagrobimų, kai buvo įžūliai reikalaujama išpirkos.
