Pokalbis su šiuo žinomu Rusijos saugumo ir užsienio politikos analitiku, turinčiu ir konsultacijų bendrovę „Mayak Intelligence“, beje, vyko ketvirtadienį – dieną, kai rusų valstybinė televizija parodė interviu su V.Putinu.
Šiame interviu V.Putinas – kaip daug kam susidarė įspūdis – pareiškė, kad Rusija gins Baltarusijos suverenitetą ir kad Maskva jau paruošė „teisėsaugos pareigūnų rezervą“, kuris prireikus vyks į kaimyninę šalį.
Iškalbingi V.Putino pasisakymai
Nors teisėsaugos pareigūnai – ne kariškiai, Rusijoje didelio skirtumo dažnai nėra. Juolab kad akyli tinklaraštininkai netrukus pranešė, kad potencialiai komandiruotei į Baltarusiją ruošiasi Gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgos.
Jas sudaro elitiniai kariai, 2014 metais vadovavę Krymo aneksijos operacijoms. Todėl daug kas neabejoja, kad V.Putinas tvirtai stojo į protestų ir streikų spaudžiamo Aliaksandro Lukašenkos pusę – esą jei tik prireiks, intervencija įvyks.
Tarsi padrąsintas, A.Lukašenkos režimas ketvirtadienio vakarą jau elgėsi drąsiau – represijos vėl padažnėjo, po netrumpos pauzės vėl pranešta apie daug areštų.
Kita vertus, netyla ir kalbos, kad Rusija žaidžia dvigubą žaidimą bei iš tiesų vis tiek nustums A.Lukašenką, nes labai jau aktyviai, nors ir slaptai, bendrauja su opozicine Koordinacine taryba.
„Šie pažadai demoralizuoja protestuotojus ir pakelia ūpą Lukašenkos režimo pajėgoms. Rusija tampa pagrindine krizės veikėja, o Lukašenka, regis, kol kas liks prezidentu, nors konfliktą jau valdo Maskva“, – taip situaciją apibūdino „Business New Europe“ redaktorius Benas Aris.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius „Facebook“ išdėstė, kas, jo manymu, vyko. Esą A.Lukašenka išliks valdžioje, bet turės pradėti Konstitucijos pakeitimo procesą.
„Valdžios svertai tada greičiausiai bus perbalansuoti parlamento naudai, atsiras prorusiška valdančioji partija ir Baltarusija išliks visiškoje Maskvos kontrolėje, bet su formaliai demokratizuota politine sistema.
Po 5 metų, o gal ir anksčiau, Lukašenka ramiai trauksis į užtarnautą poilsį. Žiūrime, kokia bus Baltarusijos visuomenės ir Vakarų reakcija“, – rašė L.Jonavičius.
Pokalbis su M.Galeotti vyko dar prieš pasirodant V.Putino pamąstymams. Tad pačiame interviu apie šviežiausias Rusijos prezidento, kuris iki tol apie Baltarusiją beveik nebuvo pasisakęs, mintis, deja, nekalbama.
M.Galeotti: bijau, kad vanagai ant vieno Putino peties jam šnabžda garsiau ir efektyviau nei balandžiai ant kito peties.
Tiesa, eksperto paprašiau trumpo komentaro raštu, ir M.Galeotti neslėpė, kad V.Putino interviu jį įvarė į depresiją: „Nesu tikras, ar jo pasisakymus apie rezervą reikia vertinti kaip rimtą ar kaip simbolinį grasinimą opozicijai ir paramos Lukašenkai gestą.
Bet turiu pripažinti, kad Putino žodžiai buvo agresyvesni nei visa tai, ką iki šiol girdėjome iš Rusijos vyriausybės atstovų. Bijau, kad vanagai ant vieno Putino peties jam šnabžda garsiau ir efektyviau nei balandžiai ant kito peties.“
Nedidelė karinės intervencijos galimybė
– Šią savaitę viename trumpame vaizdo įraše pavadinote Baltarusiją Rusijos Afganistanu. Ką turėjote omenyje?
– Nedaryčiau labai skambių išvadų, bet analogiją brėžiu, nes įsibėgėjo svarstymai dėl to, kaip atrodytų Rusijos intervencija į Baltarusiją.
Daug kas kalba apie Ukrainą 2014-aisiais, bet šis pavyzdys netinka – Baltarusijoje nėra Krymo ir Donbaso. Taip pat diskutuojama apie Prahą 1968 metais ir Budapeštą 1956-aisiais – apie dideles karines invazijas.
Aš pats matau labai nedidelę Rusijos karinės operacijos galimybę. Bet jei tokia būtų, jos tikslas būtų ne išgelbėti Lukašenką, o pakeisti jį kuo nors kitu. Tai pirma.
