Po 5 itin panašių pralaimėjimų iš eilės, nori nenori prašosi klausimas – kas kaltas dėl tokios skausmingos ir užsitęsusios serijos? Nesu linkęs matyti tik juoda ar balta, todėl mano atsakymas į šį klausimą būtų: neliečiamųjų nėra.
Tai ir „Žalgirio“ vadovybės klaida, kuri vasarą galbūt suklydo su keliais žaidėjų pasirinkimais. Tai ir naujojo trenerio M.Schillerio klaida, kurio lengvai nuspėjamas taktikas bei derinius jau spėjo iššifruoti kiti Eurolygos strategai. Tai ir pačių žaidėjų nesusikalbėjimai bei rungtynių plano, kad ir koks jis bebūtų, nevykdymas, skandina šią komandą.
Laidoti sezoną ar norėti trenerio pakeitimo – dar anksti. Tačiau esant tokioje stadijoje tenka prisiminti, kad „Žalgiris“ pagal ekipos biudžetą yra viena iš paskutinių komandų Eurolygoje. Eurolygoje, kurioje nėra algų kepurės ir kurioje pinigai užima vieną iš svarbiausių vietų įrankių, reikalingų laimėti titului, piramidėje. Todėl viršyti lūkesčius kiekvieną sezoną bei žaisti atkrintamosiose nėra jokių vilčių. Šaro era mus išlepino ir sėkmingą žaidimą padarė visiškai įprastu dalyku. Galbūt greitai reiks pripažinti, kad šį sezoną ne visi dalykai nusisekė.
Tačiau įpratome ir prie kito svarbaus dalyko – mokymosi iš klaidų. Būtent dabartinio „Žalgirio“ netobulėjimas ir yra turbūt labiausiai nuviliantis dalykas – vėl ir vėl naudojami neveikiantys metodai pirmosiose rungtynių pusėse, nesibaigiantys žaidėjų nesusikalbėjimai ir klaidos gynyboje. Rungtynės su „Zenit“ buvo dar vienas visų šių dalykų pavyzdys. Supratę, kad ši pralaimėjimų serija nėra tik trenerio ar tik žaidėjų kaltė, pažvelkime giliau į rungtynių su „Zenit“ akcentus.
M.Schilleriui sunkiai sekasi adaptuotis prie europinio krepšinio idėjos. Stebint rungtynes bei jo komandos reakcijas tik ketvirtuosiuose jų kėliniuose, tenka pripažinti, kad patyrę Eurolygos treneriai kol kas puikiai nuskaito jo filosofiją.
„Zenit“ į rungtynes žengė su aiškiai išreikštu rungtynių planu. Planu, kuris buvo skirtingas nuo pastarųjų kelių jų žaistų rungtynių. Planu, kuris buvo paremtas kauniečių silpnybėmis. Starto penkete, kaip silpnybę, X.Pascualis matė P.Jankūną, todėl rungtynių pradžioje W.Thomasui buvo skirti keli deriniai, skirti išvesti amerikietį žaidimui nugara į krepšį. 5 taškai per 4 atakas, skirtas jam. 1,2 taško per ataką yra puikus rezultatas.
