Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Perrašykime istoriją: kas 2016 m. būtų patekę į Seimą ir kas ne, jei vienmandačių apygardų nebūtų?

Lietuvoje pastaruoju metu suintensyvėjo svarstymai apie galimą Seimo rinkimų sistemos reformą. Pasigirsta ir kalbų, kad galbūt verta svarstyti apie perėjimą prie proporcinės rinkimų sistemos, visiškai atsisakant rinkimų vienmandatėse apygardose. 15min pabandė perrašyti istoriją tiesiogine prasme – sumodeliuoti, kaip būtų atrodęs 2016–2020 m. kadencijos Seimas, jei Seimo narius būtume rinkę tik daugiamandatėje apygardoje.
Pirmieji Seimo rūmai
Pirmieji Seimo rūmai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Apie galimą radikalią Seimo rinkimų reformą praėjusią savaitę užsiminė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Tiesa, kiek vėliau pats G.Nausėda teigė esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas. Jo teigimu, svarstyti apie Seimo rinkimų reformą galima, bet siūlyti korekcijas turėtų pats Seimas, diskusijos turėtų vykti labai plačiai, o sprendimai turėtų būti priimami neskubant.

15min kalbinti ekspertai teigė, kad dabartinis modelis nėra idealus, bet akcentavo, kad atsisakius vienmandačių rinkimų apygardų ir perėjus tik prie proporcinės parlamento rinkimų sistemos į Seimą patektų daugiau politikų, realiai neturinčių didelio rinkėjų palaikymo, bet atsiduriančių partinių sąrašų viršūnėse.

Sumodeliuoti, kaip būtų pasibaigę 2016 m. Seimo rinkimai, jei Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, iš esmės neįmanoma – tuomet vienmandačių apygardų būtų dvigubai daugiau ir labai daug kas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos jų ribos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais