Tuomet demokratinių rinkimų patirties dar neturėjusiai Lietuvai Seimo rinkimų sistemą reikėjo kurti nuo nulio. Tad keistenybių ir painiavos buvo daug. Tačiau vis dėlto rinkimai įvyko sėkmingai, o Seimas buvo išrinktas.
Apie tai, kaip atrodė 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimai, kokia buvo jų sistema, kiek Seimo narių buvo išrinkta, kaip atrodė biuleteniai ir kaip vyko pats balsavimas, portalui 15min pasakojo humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto istorikas Artūras Svarauskas.
– Kokia buvo Steigiamojo rinkimų sistema? Kuo panašūs ir skirtingi rinkimai, lyginant su dabartimi?
– Galbūt pagrindinis esminis panašumas yra tai kad Steigiamojo Seimo rinkimuose buvo pradėtas taikyti tas principas, kad visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų socialinio sluoksnio, lyties ar konfesinės priklausomybės, prieš įstatymą yra lygūs ir visi gali balsuoti.
Bet esminių skirtumų irgi yra daug. Pirmiausia tai, kaip vyko rinkimai. Trumpai papasakosiu pačią jų eigą.
Į rinkimus registruotis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, kuri veikė nuo 1919 m., galėjo tik partijos, organizacijos, kuopos ir panašiai. Pavieniai asmenys kandidatuoti negalėjo, tokių kaip dabar vienmandačių apygardų nebuvo.
Buvo numatyta, kad rinkimai vyks 11-oje apygardų, kiekvienoje jų partijos galėjo kelti atskirus sąrašus. Bet praktikoje rinkimai įvyko tik 6-se apygardose – kitos apėmė teritorijas, kurias Lietuvos Vyriausybė laikė Lietuvos dalimi, bet realiai jų nekontroliavo.
