Ir toje atmosferoje vyksta kažkas tikrai keisto. Neseniai mokslininkai atskleidė, kad Veneros atmosferoje aptiko dujų pėdsakų, kurių, pagal viską, ką kol kas žinome apie šią planetą, ten neturėtų būti. Jie apsvarstė daugybę paaiškinimų, iš kur galėtų atsirasti tų dujų, vadinamų fosfinu, ir padarė išvadą remdamiesi tuo, ką žino apie mūsų pačių planetą. Žemėje fosfiną – nuodingas dujas – gamina mikroorganizmai. „Kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų, mums geriausiai skambantis paaiškinimas yra gyvybė“, – man sakė MIT molekulinės astrofizikos specialistė ir viena iš naujojo tyrimo autorių Clara Sousa-Silva.
Prieš visiems pradedant rėkti, turiu pabrėžti, kad fosfino molekulių aptikimas Veneros atmosferoje nereiškia, kad mokslininkai rado kosminės gyvybės įrodymą. Šios dujos tiesiog yra reiškinio, kurio mokslininkai dar negali paaiškinti, įrodymas. Fosfiną galėjo sukurti kokia nors gyvybės forma arba koks nors cheminis procesas, kurio mokslininkai tiesiog dar nėra matę.
Kaip ten bebūtų, kalbant apie nežemiškos gyvybės galimybių tyrinėjimus, Venera, garsėjanti kaip pragariškai karštas pasaulis, ką tik tapo vienu įdomiausių (ir mums artimiausių) visatos taškų. Šiuo metu į Marsą ieškoti gyvybės ženklų keliauja NASA roveris, tačiau šis robotas buvo sukurtas taip, kad aptiktų seniai nebegyvų mikrobų, milijardus metų glūdinčių dirvožemyje. Fosfino atradimas suteikia vilties, kad Veneroje gali būti gyvybės dabar. Jei šis hipotezė pasitvirtintų (tam greičiausiai reikės nusiųsti erdvėlaivį), mes pirmą kartą žmonijos istorijoje žinotume, kad Saulės sistema turi dvi planetas, kuriose egzistuoja gyvybė. Kosmine prasme mes nebebūtume vieni.
