Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, per apkaltą iš posto pašalinusia prezidentą.
2003 metų vasario pabaigoje prezidento pareigas eiti pradėjęs R.Paksas kiek daugiau nei po vienerių metų – 2004 metų balandžio 6 dieną – jų neteko.
Iš šalies vadovo posto jis pašalintas už Konstitucijos pažeidimus, priesaikos sulaužymą.
Tai jam užkirto kelią kandidatuoti į Seimą.
Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2011 metais nusprendė, kad draudimas dalyvauti rinkimuose visam gyvenimui yra neproporcinga nuobauda, Seimas šio klausimo neišsprendžia.
Ir po šios pavasario sesijos parlamentas išsiskirstė nepasistūmėjęs į priekį.
15min primena R.Pakso kelią į politikos olimpą, jo apkaltos istoriją.
Nuo „V.Landsbergio lakūno“ iki prezidento
Žiniasklaida rašė, kad 1991 metų kruvinų Sausio įvykių metu buvo pasirengta išskraidinti šalies vadovus.
Vienas tam pasirengusių lakūnų esą buvo R.Paksas.
Tiesa, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis aiškino, kad tai netiesa, jam negirdėti dalykai.
„Prieš porą metų jau buvau skaitęs laikraščiuose, taip pat Sausio 13-osios ir dar prezidento rinkimų antrojo turo išvakarėse, neva R.Paksas budėjęs Nepriklausomybės sargyboje ir turėjęs mane kažkur išskraidinti. 1990–1991 metais nė jo vardo nebuvau girdėjęs, tad aną pasakojimą paneigiau kaip dar vieną „pijarinį“ viražą (tiesa, neprilygstantį „naujai bankų griūčiai“). Ir dabar pirmas mano įspūdis buvo, kad vėl skaitau iš serijos „Legendos apie Rolandą“, – 2005 metais rašė profesorius.
1990–1991 metais nė jo vardo nebuvau girdėjęs, tad aną pasakojimą paneigiau kaip dar vieną „pijarinį“ viražą.
1999 metų birželį tuomečių valdančiųjų konservatorių deleguotas buvęs Vilniaus miesto meras R.Paksas premjero poste pakeitė Gediminą Vagnorių.
Tačiau Vyriausybei jis vadovavo mažiau nei pusmetį.
1999 metų spalio 18-ąją R.Paksas paskelbė nepasirašysiąs sutarčių dėl „Mažeikių naftos“ perleidimo JAV korporacijai „Williams International“.
Šį sandorį aktyviai rėmė jo atstovaujami konservatoriai.
Spalio 27 dieną po dramatiškos kalbos, kurioje pareiškė, kad pasirašydama sutartį su JAV kompanija Lietuva turėtų perduoti „Mažeikių naftai“ 1,4 mlrd. litų, R.Paksas atsistatydino iš premjero posto.
Taip pat jis pasitraukė ir iš tuometės Tėvynės sąjungos gretų.
Toks R.Pakso žingsnis ir tąsyk suformuotas kovotojo už visuomenės interesus įvaizdis smarkiai kilstelėjo jo reitingus. Be to, neabejotinai prisidėjo ir prie sėkmės 2003 metų prezidento rinkimuose.
Sandoris su „Williams“ iki šiol vertinamas nevienareikšmiai.
Iš R.Pakso premjero vairą parėmęs konservatorius Andrius Kubilius yra sakęs, kad verslo prasme Lietuva tąsyk pasielgė išmintingai:
„1999 metais buvo kalbama, jog įmonė yra visai bevertė, ir kai kas siūlė dalį akcijų už 1 litą parduoti Rusijos „Lukoil“, o po kelerių metų Lietuva, parduodama savo bendrovės dalį iš pradžių „Yukos“, o vėliau „PK Orlen“, uždirbo kelis milijardus litų.“
Tačiau ne vienas politikas ir ekonomistas yra pažymėjęs, kad už „Mažeikių naftą“ gauta gerokai mažesnė kaina, nei buvo galima sulaukti po viešo aukciono, esą naftos perdirbimo gamykla buvo beveik atiduota.
Antrą kartą premjeru tapęs R.Paksas pareigas irgi ėjo neilgai.
Liberalams ir Artūro Paulausko vadovaujamiems socialliberalams sudarius koaliciją, jis premjeru paskirtas 2000 metų spalio pabaigoje, o pareigų neteko 2001 metų birželio mėnesio pabaigoje.
2002 metų kovą R.Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku.
2003 metais išrinktas prezidentu.
Skandalingąją pažymą tuomečiam Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui saugumo šefas atnešė likus savaitei iki planuoto jo atstatydinimo iš pareigų.
Dokumentas vadinosi „Apie R.Pakso aplinkos ryšius su tarptautiniais nusikaltėliais“.
Viskas baigėsi apkalta ir R.Pakso pašalinimu iš pareigų.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, po pašalinimo iš posto per apkaltą politikas negali dalyvauti Seimo ar prezidento rinkimuose.
EŽTT yra konstatavęs, kad toks draudimas yra neproporcingas. Tačiau šio klausimo Seimas vis neišsprendžia.
Netekęs prezidento posto R.Paksas buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, vėliau iki 2019 metų kelias kadencijas dirbo Europos Parlamente.
Šiuo metu jis jokio politinio posto neužima.
Bene paskutinė žiniasklaidoje paviešinta su juo susijusi informacija buvo apie tai, kad į Paksų namus vyko policija: pranešta apie smurtą, politikas išvežtas į ligoninę.
Nustebino senuosius politikus
R.Pakso patarėja dirbusi Vilniaus universiteto partnerystės docentė, komunikacijos ekspertė Dalia Kutraitė-Giedraitienė pasakojo, kad prie jo komandos prisijungė išėjusi iš darbo televizijoje.
„Jis tuo metu buvo Vilniaus miesto meras – labai ryžtingas ir populiarus. Tapau Vilniaus miesto mero patarėja ryšiams su visuomene. Galima sakyti, kad viena pirmųjų tokių institucijų Lietuvoje. Todėl kad tai buvo nauja pareigybė ir nauja veikla. Atėjau iš žurnalistikos, iš televizijos. Tai buvo 1998 metais ir po to populiarus meras buvo pakviestas tapti premjeru. Man buvo pasiūlyta Vyriausybės kanclerės pareigybė“, – prisiminė ji.
Pasak D.Kutraitės-Giedraitienės, po to, kai R.Paksas nepasirašė sutarties su „Williams International“ ir pasitraukė iš premjero posto, jo populiarumas dar labiau išaugo.
R.Pakso rinkimų į prezidentus štabui vadovavusi D.Kutraitė-Giedraitienė sakė, kad ši rinkimų kampanija ne veltui buvo pripažinta viena geriausių Europoje.
„Šiek tiek kitokie buvo rinkimų įstatymai. Mes nebuvome taip smarkiai apriboti kaip dabartiniai politikai. Aš nesistebėjau, aš žinau, kad mes dirbome metus iki rinkimų. Aš žinau, kaip mes dirbome, kokie žmonės dirbo, ir žinau pasiryžimą R.Pakso. Manęs nenustebino, tai buvo nuoširdaus ryžto ir darbo rezultatas“, – apie 2003-iaisiais laimėtus prezidento rinkimus kalbėjo ji.
Tačiau rinkimų rezultatai, anot D.Kutraitės-Giedraitienės, nustebino senuosius politikus, visus, kurie negalėjo patikėti, kad toks politikos naujokas, kaip R.Paksas, ims ir iššoks į prezidentus.
J.Borisovas norėjo įtakos
D.Kutraitės-Giedraitienės teigimu, dirbant prezidentūroje labai blogai matėsi, kas iš tiesų vyksta.
Beje, per R.Pakso apkaltą Seime ji jau nebedirbo jo komandoje.
Viešųjų ryšių ekspertė pasakojo, kad prasidėjus apkaltos procesui prezidento komandoje visi buvo sutrikę, nežinioje, nesusivokė, kas darosi.
„Todėl aš labiau norėčiau pakomentuoti iš laiko perspektyvos. Dabar, kuo toliau, tuo viskas man darosi aiškiau. Laikas – kaip didinamasis stiklas, viskas pasimatė. Aš suprantu, kas buvo. Buvo per daug polėkio iš prezidento pusės, per daug ryžto, per daug aktyvumo, noro viską keisti.
Ir buvo per mažai patirties. Lygiai tas pats – per mažai patirties bei kompetencijos – dažnai buvo ir patarėjų komandoje. Visi čia buvo naujokai. O didžiojoje politikoje yra žiaurios taisyklės, žiauresnės turbūt nei sovietų kariuomenėje. Naujokus muša skaudžiai. Naujokus bando, naujokus iš tiesų skriaudžia“, – tikino D.Kutraitė-Giedraitienė.
Buvo per daug polėkio iš prezidento pusės, per daug ryžto, per daug aktyvumo, noro viską keisti. Ir buvo per mažai patirties.
R.Pakso aktyvumas, jos nuomone, labai nervino kai kuriuos senuosius politikus.
„Čia ir prasidėjo visos R.Pakso, kaip prezidento, nelaimės“, – mano ji.
D.Kutraitė-Giedraitienė aiškino esą kaip vėliau rodė tyrimai, teismai, europinių institucijų reakcija, apkalta R.Paksui buvo „išpūstas politikos burbulas“. Neva grėsmių nebuvo, tik nedidelės klaidos.
Ji akcentavo, kad visiems atrodė, jog verslininkas Jurijus Borisovas atstovauja Kremliaus interesams.
„Taip, įtakos jis norėjo turėti prezidentūroje apskritai. Bet dėl to atstovavimo Kremliui aš labai smarkiai susimąsčiau tada, kai netrukus po apkaltos pasirodė žinutė, kad prezidento rėmėjas J.Borisovas turi labai pelningas sutartis su Amerikos Pentagonu. Turi labai stiprius ryšius. Man atrodo, jog čia tas politikų toks žaidimas buvo įdomus ir labai didelėms kitoms valstybėms, bet nebūtinai vienai, kurią visi minėjo“, – pasakojo D.Kutraitė-Giedraitienė.
Taip, įtakos jis norėjo turėti prezidentūroje apskritai. Bet dėl to atstovavimo Kremliui, aš labai smarkiai susimąsčiau tada, kai netrukus po apkaltos pasirodė žinutė, kad prezidento rėmėjas J.Borisovas turi labai pelningas sutartis su Amerikos Pentagonu.
Didelė klaida
R.Pakso apkalta, D.Kutraitės-Giedraitienės nuomone, parodė mūsų politinį susiskaldymą, silpnumą.
„Ir, ką aš noriu labai pabrėžti, kad nedavė absoliučiai niekam jokios naudos. Žinote, naivūs žmonės galėjo galvoti kartais – galbūt net ir man šmėsteldavo tokia mintis – taip, čia labai skaudi auka, bet tam, kad būtų politika skaidresnė, jog iš tiesų mes aukštesnius keltumėme reikalavimus politikams, aukštiems pareigūnams, kad mes tiesiog pasidarytumėme geresni, tobulesni, demokratiškesni. Bet, žinote, atsakingai pasakau, tai tik supriešino, sustiprino visokias intrigas politikoje, prieštaravimus ir nedavė jokios naudos nei pažangai, nei bendrystei, nei demokratijai“, – komentavo D.Kutraitė-Giedraitienė.
Ji sakė, kad ją iš prezidentūros išmetė J.Borisovas.
„Mane iš ten išmetė J.Borisovas. Pareikalavo mano išmetimo. Su kai kurių patarėjų pagalba mane išmetė dėl to, kad tikrai labai priešinausi jo įtakai ir buvau didelė kliūtis“, – teigė D.Kutraitė-Giedraitienė.
Mane iš ten išmetė J.Borisovas. Pareikalavo mano išmetimo.
Pasak jos, J.Borisovas norėjo būti prezidento patarėju, kitų dalykų, pavyzdžiui, kad būtų klausoma jo, o ne kieno nors kito patarimų.
„Čia buvo didelė bėda, didelė klaida. Bet kieno stumdomas jis tą darė, aš tikrai negaliu pasakyti. Mane tie santykiai su Pentagonu visiškai išmušė iš vėžių“, – kalbėjo D.Kutraitė-Giedraitienė.
Nenorėjo atsižadėti L.Lolišvili
Pagarsėjo ir R.Pakso istorija su aiškiarege save vadinusia Lena Lolišvili.
D.Kutraitės-Giedraitienės teigimu, nors patarėjai siūlė atsiriboti, atsižadėti bendravimo su ja, „prezidentas pasielgė garbingai“.
„Jis pasakė: „Nu, jau ne, aš neatsižadėsiu žmogaus, kuris man sunkią valandą padėjo“. Na, ir viskas, tai tapo dar vienu būdu mušti, pasityčioti“, – sakė ji.
Kai kurie apžvalgininkai R.Paksą dabar vertina kaip politinį lavoną.
„Taip, vadina politiniu lavonu. Kai ką nors užmuši, tai jis ir tampa lavonu. Politikoje tai yra užmuštas žmogus. Sumuštas, pažemintas. Žinote, kai kai kurie mes čia kalbame ir suprantame, kad didžiausias stebuklas yra, jog jis fiziškai ir psichiškai liko gyvas: sužlugdytas, „pakirptais sparnais“.
Ir, žinoma, kad jis turbūt ir nebeturi jokių politinių norų ir planų. Bet jis gyvena privatų, normalų žmogaus gyvenimą ir aš, pavyzdžiui, su tuo labai sveikinu, nes pažeminimas, ir viešas pažeminimas, yra pats baisiausias dalykas“, – akcentavo D.Kutraitė-Giedraitienė.
