„Tokio dydžio cepeliną suvalgiau“, – rankomis rodo Artūras. Visgi paskui prasitaria, kad cepelinai nėra dažnas pietų pasirinkimas. Kaip ir patiekalai restorane „McDonalds“ – dabar ten užsuka tik ledų.
Mažiau apie gilią Artūro praeitį žinantiems galima pasakyti, kad būtent jo dėka šis garsus prekės ženklas 1996 m. pravėrė savo duris vilniečiams. Už tai, tikina, tuomet sulaukęs ir šeimos narių padėkų.
„Yra dėkojusi. Pradžioje tai visada“, – dukros reakcijas mena politikas.
Artūras ankstyvoje nepriklausomos Lietuvos stadijoje „prasuko“ ir daugiau verslų.
Vaikai tikrai, manau, galėtų nedirbti, bet to tikrai nebus.
„Drabužiai „United Colors of Benetton“. <...>. Dar, berods, 1993-aisiais atidarėm patį pirmąjį Lietuvoje tikrai originalų prekės ženklą ir vieno prekinio ženklo firminę parduotuvę. Savu laiku yra tekę dirbti su elektroninėmis prekėmis, kaip „JVC“. Atsimenu, kai keitėsi „vagnorkės“ į litus ir, įsivaizduokit, gyva eilė stovi prie televizorių. Ir perka po du, po tris televizorius. Prekinis ženklas „Braun“, „De Longhi“. Tuo metu įmonėje, kurioje aš buvau vienas iš akcininkų ir jai vadovavau, mūsų apyvarta buvo arti šimto milijono litų“, – 1993–1997-uosius prisimena politikas ir verslininkas.
Šie sprendimai ir patirtys dabar leidžia politikui nebeskaičiuoti kiekvieno euro. Artūras sako, kad yra beveik pasirūpinęs ir vaikų finansine ateitimi.
„Šiuo metu aš valgau duoną iš: turiu nekilnojamąjį turtą, gaunu nuomą, kur yra stabilios pajamos. Taip pat gaunu atlyginimą savo įmonėje, kurioje dirbu, kurios esu vienas iš akcininkų. Turiu įvairiausių projektėlių, kaip konsultacijos, ar skaitau paskaitas.
Skųstis tikrai negaliu, poreikiai mano yra labai aiškiai suvokiami, jų užtenka, šeimai užtenka, o kai išsimokėsim paskolas, tai vaikai tikrai, manau, galėtų nedirbti, bet to tikrai nebus“, – pažymi Artūras.
Aš esu jūsų antidepresantas. Deja, turiu susireikšminti, – juokiasi politikas.
Apie didžiausią bėdą
Visgi moneta turi dvi puses – ankstyvos gausios patirtys ir sėkmingi sprendimai, sako Artūras, turi ir pasekmių. Tą jam padėjo suprasti taip pat į Seimą kandidatuojantis filosofas Arvydas Juozaitis.
„Kažkada vienas žinomas politikas, o kažkuriuo momentu mano gyvenime svarbus asmuo Arvydas Juozaitis, būdamas mano namuose, tuo metu man buvo trisdešimt keli metai, sako, tavo problema, kad per jaunas turi per daug patirties. Ir tą tu suprasi vėliau. Nu okay [pagalvojau].
