Viktoras pasakoja, kad jo pasirinkimą tęsti politinę karjerą šeima sutiko kiek dviprasmiškai. Jeigu vaikų šeimos palaikė, žmona kiek suabejojo, ar buvusiam Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanui išties reikia dar ketverių metų Seimo rūmuose.
„Žmona sakė, kad tau to nereikia. Taip, asmeniškai man to nereikia. <...> Žmonos žodis svarbus, nes ji visąlaik yra lyg atsakinga už mano veiklą, visada įsitempusi. Ji būtų daug laisvesnis žmogus“, – sako buvęs „valstietis“.
Kita vertus, Seimo pirmininkas teigia turintis politinių užmojų ir mėgins juos įgyvendinti su Liberalų sąjūdžiu. „Vienam būti, tai esi visiškai vienišas, neturi jokios arba turi silpną įtaką. Visada yra geriau būti su kokia nors jėga, o su padoria jėga būti – tai turbūt yra ir gera“, – teigia jis.
Vietoj pasveikinimo aš išgirdau paniekinimą.
Liberalų sąjūdžio sąraše trečiąją poziciją užimantis Seimo pirmininkas teigia, kad tokia aukšta vieta jam yra įvertinimas – ir esą abipusis pagarbos išreiškimas.
„Tai mane labai nustebino. Tikėjausi būti gal dešimtuke, gal penkioliktuke, bet kada išreitingavo, priimu tai kaip pagarbų priėmimą. Ne tik aš įvertinau tą jėgą, bet ir ta jėga įvertino mano asmenį“, – tikina Viktoras.
Apie politinio nulio etiketę
Pirmosios dienos Viktorui kaip Seimo pirmininkui nebuvo lengvos. Kai kurie žurnalistai klijavo jam „politinio nulio“ etiketę. Politikas puikiai prisimena tas akimirkas – ir kaži, ar kada jas pamirš.
