Tendencija gana aiški. Respublikonų įstatymų leidėjai įvairiose, bet dažnai vadinamosiose svyruojančiose valstijose vis bando apriboti piliečių teisę balsuoti. Žinoma, ne visų, o tų, kurie paprastai balsuoja už demokratus.
Juodaodžiai – ištikimiausi Demokratų partijos rinkėjai. Kuo mažiau jų balsuoja, tuo respublikonams geriau, o svarbiausiose valstijose, kurių Amerikoje šiuo metu yra galbūt 7–9, vieno ar kito kandidato pergalę dažnai nulemia keliasdešimt ar keliolika tūkstančių balsų.
Pagal įstatymus riboti rinkėjų teisę balsuoti nelegalu, tačiau vis atrandama įvairiausių spragų, o šie metai tiems, kurie turi panašių kėslų, ypatingi, nes JAV vis dar siautėja koronavirusas.
Praėjusią savaitę pirminiai JAV prezidento rinkimai Džordžijos valstijoje, regis, virto bandymų lauku prieš balsavimą lapkritį, 15min teigė Stefanas Turkheimeris, buvęs Elizabeth Warren pirminių rinkimų kampanijos politikos direktorius.
Esą šįkart viskas buvo aišku. Demokratai balsavo už Joe Bideną, o respublikonai – už Donaldą Trumpą.
Bet rudenį, kai tai, kam atiteks Džordžijos delegatų balsai, priklausys nuo žiupsnio balsalapių, gali kilti didelių neaiškumų – ypač jei keliasdešimt tūkstančių J.Bideno šalininkų negalės balsuoti negavę dokumentų paštu ar dėl gudrių manevrų neišlauks eilėse penkias ar daugiau valandų.
Siekiama išvesti iš kantrybės
„Visiškas chaosas“, – tokia antrašte rytą po rinkimų Džordžiją pasveikino didžiausias valstijos dienraštis „Atlanta Journal-Constitution“. Čia balsavimo dieną neveikė ir daug balsavimo mašinų, ir apskritai apylinkių.
Šimtai žmonių skundėsi, kad rinkimų apylinkės, kur jie paprastai keliauja balsuoti, buvo uždarytos arba atsidarė per vėlai, o tie, kurie nusprendė balsuoti paštu iš anksto ir dar balandžio viduryje išsiuntė prašymus jiems tai leisti, balsalapių taip ir negavo.
„Aš savąjį balsalapį specialiame voke gavau, bet jo nebuvo įmanoma atplėšti, todėl turėjau keliauti balsuoti gyvai“, – skundėsi ir 2018 metais gubernatoriaus rinkimus tik per plauką pralaimėjusi afroamerikietė demokratė Stacey Abrams.
„Buvo karšta. Vienoje apylinkėje paskutinis rinkėjas balsavo beveik pirmą ryto. Priemiesčiuose, kur gyvena baltieji, eilių nebuvo, bet mano rajone turėjome tempti kėdes iš stadiono“, – tvirtino viena judėjimo „Black Lives Matter“ įkūrėjų LaTosha Brown.
Tiek ji, tiek S.Abrams apie rinkėjams, ypač afroamerikiečiams, vis statomus barjerus kalba jau seniai, o S.Turkheimeris joms pritaria – kaip, beje, ir krepšininkas LeBronas Jamesas, prabilęs apie „struktūrinį rasizmą“: „Tau sako eiti ir balsuoti, bet net tai sunku.“
„Dalis problemų susijusios su šimtamete tradicija trukdyti juodaodžiams dalyvauti rinkimų procese“, – rasinę segregaciją JAV pietinėse valstijose įtvirtinusius vadinamuosius Jimo Crow įstatymus 15min priminė S.Turkheimeris.
„Buvo visokių raštingumo testų ir panašių dalykų, bet septintajame dešimtmetyje šie ribojimai buvo panaikinti.
Šiemet galimybės riboti rinkėjų teises ypač palankios, nes koronaviruso pandemijos metu labai nesunku balsavimą „siaubingai užtęsti“.
Vis dėlto rasinė diskriminacija egzistuoja ir dabar – tarkime, Atlantoje buvo nuspręsta leisti balsuoti tik su tam tikrais asmens dokumentais, o kai kurių ypač senoliai neturi ir neturėjo.
Rinkėjų teisių įstatymas dar veikia, bet Aukščiausiasis Teismas jo galias apribojo. Tad balsuoti vis dar gali būti sunku – galima pakeisti apylinkę, jos vietą, ir tai padaryti paskutinę minutę“, – pasakojo amerikietis.
Jo teigimu, šiemet galimybės riboti rinkėjų teises ypač palankios, nes koronaviruso pandemijos metu labai nesunku balsavimą „siaubingai užtęsti“. Kaip jau minėta, Džordžijoje rinkėjai eilėse stovėjo kelias valandas.
