Apie karo baisumus girdėjęs yra daugelis, tačiau tikslesnius faktus – kiek lietuvių buvo kare, kaip jis prasidėjo ir t. t. – prisimena ne kiekvienas.
Portalas 15min atsako į svarbiausius klausimus apie karą ir lietuvių vaidmenį jame – kiek jų buvo, kaip atrodė tarnyba kare ir su kokiais sunkumais jie iki šiol susiduria.
Kaip ir kodėl įvyko karas?
Afganistanas – didžiulė valstybė. Šalies plotas yra maždaug 10 kartų didesnis už Lietuvos, o žmonių šalyje gyvena apie 32 mln. Dėl šios teritorijos kontrolės įvairios imperijos kovojo seniai, o XIX a. dėl Afganistano vos nekilo Rusijos ir Jungtinės Karalystės karas. Visgi galiausiai valstybės susitarė palikti Afganistaną kaip neutralų kraštą.
Tokia situacija išliko ir didžiąją XX a. dalį, tačiau antroje XX a. pusėje šalies situacija buvo nestabili, įvyko keli valdžios pasikeitimai, o SSRS įtaka Afganistane pamažu stiprėjo.
Galiausiai 1978 m. marksistinės Afganistano liaudies demokratinės partijos radikalioji atšaka, remiama SSRS, įvykdė perversmą bei nužudė prezidentą. Naujai įkurtos Afganistano demokratinės respublikos lyderiu tapo SSRS remiamas Nuras Muhamadas Tarakis.
Nauja valdžia pradėjo ekonomines reformas ir aktyvią antireliginę kampaniją, kovodama su islamo įtaka visuomenėje. Netrukus valdžios veiksmai ėmė kelti pasipriešinimą.
Stambiems žemvaldžiams nepatiko naujosios valdžios sprendimas vykdyti žemės reformą ir masiškai nurašyti valstiečių skolas, o konservatyviajai visuomenės daliai bei religiniams lyderiams nepatiko bandymai kovoti su tradicijomis ir islamu.
Antikomunistiniai protestai prasidėjo dar 1978 m. viduryje, o 1979 m. pradžioje išsiplėtė visoje valstybėje, nepaisant valdžios bandymų juos užsmaugti jėga.
Nesutarimų, kaip kovoti su sukilėliais, kilo ir partijos viduje. 1979 m. rugsėjį N.M.Tarakis buvo nužudytas, o į valdžią atėjo ypatingu žiaurumu pasižymėjęs Hufazula Aminas, siekęs sukilimą užgniaužti tik jėga bei nevengęs sukilėlių netgi deginti gyvų. Prasidėjo pilietinis karas. Oficialioji valdžia prarado daugumos provincijų kontrolę.
